Už tokį grupės parlamentarų iš įvairių frakcijų projektą šią savaitę po pateikimo procedūros balsavo 73 Seimo nariai, prieš buvo vienas, susilaikė 23 politikai. Toliau jį svarstys Seimo komitetai.
Autorių teigimu, pataisą paskatino inicijuoti dažnėjantys atvejai, kai pažeidžiant teisės aktus, norint išpildyti mirusiojo valią, kremuoti jo palaikai barstomi pajūryje: paplūdimyje, Pajūrio regioniniame parke, jo miškuose, ant Olando Kepurės ir kitose žmonių lankomose vietose.
„Nesant galimybės išpilti mirusiojo pelenus atsakingai, saugiai jūroje, upėje ar neurbanizuotoje vietovėje, sudaro sąlygas neteisėtai tai atlikti pasirinktose vietose“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.
Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pakeitime numatyta, kad mirusiųjų pelenai išbarstomi ne arčiau kaip penki kilometrai nuo kranto Baltijos jūroje, upėse, išskyrus miestus, gyvenamąsias teritorijas, pliažus.
„Šiuo metu pagal įstatymą yra trys galimybės laidoti kremuotus palaikus, tai yra laidojimas palaidojant kape, tada yra galimybė pelenus laikyti ir saugoti kolumbariume ir trečias būdas – pelenus išbarstyti kapinėse tam skirtose vietose“, – teigė projektą pateikęs socialdemokratas Linas Jonauskas.
Anot jo, miškuose, paupiuose, prie jūros, saugomose teritorijose kasmet randama plastikinių žetonų, kurie išduodami atiduodant mirusiųjų pelenus, tai rodo, jog nepaisant draudimo, pelenai buvo išbarstyti.
Demokratų frakcijos narys Kęstutis Mažeika abejojo, kaip pavyks sukontroliuoti, jog pelenai buvo išbarstyti jūroje, o ne pakrantėje.
„Žinome, jūros srovės, bangos tą žetoną gali ir iš 10 kilometrų atplukdyti ir išmesi į krantą ir jį kas nors ras. Ir kaip tada nustatysime, ar tai buvo 5 kilometrai, ar 5 metrai išberti tie pelenai, ar nuo tilto Palangoje, kas yra turbūt logiškiausia ir turbūt kas ir vyksta daugiausiai, jeigu kalbame apie jūrą, nes ten gali šeima nueiti, arba šeimos nariai ir išberti tuos pelenus savo siaurame rate. Kaip tai užfiksuoti, turbūt klausimas“, – teigė jis.
Seimo narys siūlė ministro įsakymu konkrečiau reglamentuoti vietas, kur būtų galima barstyti pelenus, ir galbūt nebedėti žetonų į urnas.