„Pilietinio ugdymo pamokas ir pilietinį ugdymą reikia stiprinti mokyklose, bet kalbant apie šitą strategiją – jeigu ji buvo rengta trejus metus, tai iš tikrųjų yra silpnoka“, – trečiadienį Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje sakė Regionų frakcijos atstovė Beata Petkevič.
Jos teigimu, strategija neatsako į „labai daug“ klausimų, kaip stiprinti piliečių atsparumą, neapibrėžia, kas turėtų veikti karo ir kitais atvejais.
„Nėra konkreti, neatsako į labai daug klausimų, kaip tą atsparumą didinti, kaip didinti pilietinę valią, neapibrėžta, kaip kas turėtų veikti – ar karo atveju, ar taikos metu“, – teigė parlamentarė.
„Perskaitęs tokią strategiją, pilietis tikrai nežinos, kaip elgtis“, – pridūrė ji.
Aiškumo strategijoje teigė pasigedusi ir komiteto pirmininko pavaduotoja, švietimo ekspertė Vilija Targamadzė.
„Mano galva, reikėtų dar labai gerai strategiją pergalvoti, ji turėtų būti aiškesnė“, – tvirtino Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė.
Anot jos, strategijoje nėra aiškūs visuomenės grupių vaidmenys.
„Čia kalbama apie susisteminimą ir taip toliau, o, pavyzdžiui, apie susitarimą, koks bus atskirų visuomenės grupių įsitraukimas, jeigu Lietuvoje, neduok Dieve, prasidėtų karo veiksmai arba karo metu, nėra aišku. Nėra nurodyta, kokie vaidmenys būtų priskirti reguliariai kariuomenei, paramilitaristinėms organizacijoms, kaip Šaulių sąjunga, visuomeninėms organizacijoms ir kitoms valdžios institucijoms“, – kalbėjo V. Targamadzė.
Jos teigimu, tokie dalykai strategijoje turi būti numatyti, politikė siūlė strategiją peržiūrėti.
„Siūlyčiau dar tokiu kritiniu žvilgsniu peržiūrėti, nes vien bendrų frazių nereikėtų – reikėtų aiškios strategijos“, – sakė parlamentarė.
Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus komiteto nariams akcentavo, kad konkretūs veiksmai bus numatyti kituose dokumentuose, ne strategijoje.
„Nacionalinė darbotvarkė dėl piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui yra ne strategija arba ne veiksmai pilietiniam pasipriešinimui, dėl to ji į klausimus – ką ir kaip daryti – neatsako“, – teigė viceministras.
„Tikslas yra susisteminti visas veiklas ir įdėti naujas veiklas, kurios numatytų, kaip mes piliečius rengsime pilietiniam pasipriešinimui“, – pridūrė jis.
Jo teigimu, konkrečios priemonės bus numatytos rengimo plane.
Piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija praėjusią savaitę pateikta Seimui.
Kaip anksčiau teigė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, šia strategija siekiama „ugdyti atsparumą, pilietinę valią ir įgūdžius, kurie užtikrintų pasirengimą ir dalyvavimą atsakant į nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes, priešintis agresijai ir okupacijai“.
Projekte išskirtinis vaidmuo pilietiniame pasipriešinime suteikiamas Lietuvos šaulių sąjungai, pilietinis ugdymas būtų įtrauktas į formaliojo ir neformaliojo švietimo sistemą.
Strategijoje įvardijamas siekis, kad piliečių, nusiteikusių ginti šalį ginklu, dalis nuo 44 procentų, remiantis 2020 metais Krašto apsaugos ministerijos užsakytos apklausos duomenimis, augtų iki 60 procentų 2035 metais.
Atitinkamai bus siekiama, kad neginkluotame pilietiniame pasipriešinime dalyvauti nusiteikusių piliečių dalis augų nuo 54 proc. 2020 metais iki 70 proc. 2035 metais, o istorinės atminties įprasminimo renginiuose dalyvaujančių piliečių dalis atitinkamai augtų nuo 37,6 proc. iki 46 procentų.
Norima, kad visuomenės dalyvavimas savanoriškoje veikloje augtų nuo 14,5 procentų (2019 metų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apklausos duomenys) iki 25 proc. atėjus 2035 metams.
Strategiją dar turės patvirtinti Seimas.