„Aš nesuprantu, kodėl vėl atsirado tos pataisos, vėl diskusijos iš naujo prasideda ir yra įtraukiama dirbtinai sąvoka (...). Man atrodo, kad smurtas yra prieš silpnesnį ir akcentuoti vien tik vieną iš tų požymių – lytiškumą tikrai nėra protinga“, – antradienį prieš Seimo posėdį kalbėjo S. Skvernelis.
„Tada įtraukiame, kad dažniausiai smurtaujama yra tuomet, kai smurtautojas ar dažnai ir auka būna apsvaigusi nuo alkoholio. Tada galima žiūrėti pagal išsilavinimą, bedarbiai, darbininkai, kokių pajamų žmonės. Nemanau, kad to reikia, buvo Seimas apsisprendęs jau, dabar vėl atsirado nauji pasiūlymai. Tai, matyt, iš mūsų didelio palaikymo nesulauks, nors įstatymas iš esmės tikrai yra reikalingas“, – teigė S. Skvernelis.
V. Čmilytė-Nielsen: sąvoka yra neatsiejama šio įstatymo dalis
Tuo metu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad sąvoka smurtas lyties pagrindu yra neatsiejama Seime diskutuojamo įstatymo dalis.
„Sąvoka smurtas lyties pagrindu, mano manymu, yra neatsiejama šio įstatymo dalis. Kadangi smurtas artimoje aplinkoje neproporcingai dažnai paliečia būtent moteris. Statistika yra labai iškalbinga. Smurto artimoje aplinkoje mastai Lietuvoje yra vis dar labai dideli, kas dieną gauname labai daug pranešimų, kreipimųsi į policiją“, – žurnalistams sakė Seimo pirmininkė.
„Labai svarbu, kad mes, priimdami įstatymus, tobulindami juos, juos ir koreguotume tinkamai. Kad nereikėtų po metų vėl peržiūrėti“, – pridūrė ji.
Be to, anot politikės, diskusijas keliančios sąvokos įtraukimui į įstatymą pritaria ir nevyriausybinės organizacijos.
„Smurto lyties pagrindu sąvoka, mano vertinimu, turėtų atsirasti šiame įstatyme. Tokį požiūrį išsako ir nevyriausybinės organizacijos, kurios dirba su moterimi, patiriančiomis smurtą“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
ELTA primena, kad antradienį Seimas ketina spręsti dėl Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projekto priėmimo. Panašu, kad diskusijų objektu vėl gali tapti sąvoka „smurtas lyties pagrindu“, kurios pratęstoje rudens Seimo sesijoje buvo atsisakyta parlamentarams nuogąstavus, esą tai bandymas į nacionalinę teisę perkelti Stambulo konvencijos nuostatas. Dar praėjusią savaitę Žmogaus teisių komitetas nusprendė į įstatymo projektą ją grąžinti.
Naująja įstatymo redakcija ketinama įtvirtinti apsaugos nuo smurto orderį. Tai suteiktų galimybę nukentėjusiam asmeniui gauti socialinę, teisinę bei medicininę pagalbą. Jei įstatymas pavasario sesijoje būtų priimtas, tai leistų smurtautoją, policijos sprendimu įvertinus nusibrėžtus kriterijus, 15 dienų iškraustyti iš namų. Šiuo metu tokia galimybė įmanoma tik pradėjus ikiteisminį tyrimą. Įsigaliojus pataisoms, tokio tyrimo nebereikėtų.
