Pirmąją Rusijos karo prieš Ukrainą dieną į nenumatytą Seimo posėdį skubiai susirinkę parlamentarai nepaprastosios padėties įvedimui šalyje pritarė vieningai. Tuomet nė vienas iš 118 posėdyje dalyvavusių Seimo narių nebalsavo kitaip.
Bet ketvirtadienį politikai jau nebuvo tokie vieningi. Už nepaprastosios padėties pratęsimą iki balandžio 20-osios vidurnakčio balsavo 71 parlamentaras, prieš buvo trys, o 43 susilaikė.
Pratęstos nepaprastosios padėties sąlygos yra daug griežtesnės, ir tai patiko ne visiems. Opozicijai pasirodė, kad numatyti ribojimai pertekliniai, net drastiški, todėl dalis to nepalaikė.
Tiesa, dėl kitų nacionaliniam saugumui stiprinti skirtų iniciatyvų politikai balsavo vieningai.
Kaip ir žadėta, Seimas neprieštaravo, kad skubos tvarka būtų svarstomas Vyriausybės siūlymas didinti finansavimą gynybai, ėmėsi svarstyti pasirengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją.
Abejojo, ar neperlenkta
Stebėtis būsimomis nepaprastosios padėties sąlygomis opozicija ėmė dar balsavimo išvakarėse. Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen aiškino, kad į pastabas buvo atsižvelgta.
Bet „darbiečių“ frakcijai priklausantis Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad buvo padaryti tik keli nereikšmingi patikslinimai.
Politiko nuomone, situacija šalyje nėra tokia, kad reikėtų papildomų suvaržymų: „Manau, kad perlenkta lazda, – užtenka tų priemonių, kurias turime, o jei situacija keisis, prasidėjus Seimo sesijai galime bet kada susirinkti ir priimti naujas.
Tarnybos, matyt, iš anksto mėgina apsidrausti ir turėti laisvas rankas.
Bet kai kurie nauji ribojimai gali sukelti nereikalingą įtampą, kurios ir taip nemažai. Politikai turėtų susilaikyti nuo veiksmų, kurie ją didina.“
Darbo partijos atstovai per balsavimą dėl nepaprastosios padėties susilaikė, bet A.Mazuronis tikino, kad „darbiečių“ vedlys Viktoras Uspaskichas esą neturėjo įtakos tokiam jų apsisprendimui.
Lygino su policine valstybe
Naujus suvaržymus kritikavo ir kitos opozicinės frakcijos.
Antai Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis tvirtino, kad Lietuvoje pirmą kartą per visą nepriklausomybės istoriją taip smarkiai ribojamos žmogaus teisės ir laisvės.
Prieš nepaprastosios padėties pratęsimą balsavęs ekspremjeras klausė, kas dabar šalies institucijoms draudžia kovoti su šnipinėjimu ar neteisingos informacijos rinkimu, ir siūlymus prilygino policinės valstybės nuostatoms.
Tuo metu Regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė nuogąstavo, kad priimtas nutarimas leis policininkui be teismo sprendimo suvaržyti žiniasklaidos priemonės veiklą trims paroms.
Pasak opozicijos atstovų, sankcijos grėstų net jei fotografuojant paukštį danguje į kadrą netyčia patektų koks strateginis energetikos objektas.
Bet premjerė Ingrida Šimonytė ramino, kad policijos pareigūnai išmintingi ir esą lengvai atskirs pelus nuo grūdų.
Be to, ji tikino, kad siekiama riboti ne savo piliečių teises, o propagandininkų galimybes skleisti melą.
Ribojimai – ir žiniasklaidai
Seimo sugriežtinta tvarka numato, kad nepaprastosios padėties metu bus stiprinama ne tik valstybės sienų bei strateginių objektų apsauga.
Bus draudžiama fotografuoti, filmuoti ar kitais būdais fiksuoti energetikos įmones, įrenginius bei turtą, taip pat Lietuvos ir sąjungininkų kariuomenių karinės technikos judėjimą.
Taip pat bus draudžiamas Rusijos ir Baltarusijos įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų subjektų programų retransliavimas ir platinimas internetu Lietuvos teritorijoje.
Negana to, numatyta galimybė riboti ir lietuviškų žiniasklaidos priemonių veiklą, jeigu jos skleidžia dezinformaciją, karo propagandą, kursto karą, ragina prievarta pažeisti Lietuvos suverenitetą ir tai yra susiję su Rusijos karine invazija į Ukrainą.
Privalomą nurodymą panaikinti galimybę pasiekti konkrečią visuomenės informavimo priemonę galės duoti policija ir žurnalistų etikos inspektorius, o teismas jį turės išnagrinėti per 72 valandas. Toks nurodymas galiotų net ir apskundus jį teismui.
Iki balandžio 20-osios uždrausta organizuoti ir rinktis į susirinkimus, kurių tikslas – bet kokia forma ar apimtimi palaikyti Rusijos ar Baltarusijos veiksmus, dėl kurių įvesta nepaprastoji padėtis.
Ragino visus susitelkti
Rusijos užpulta Ukraina pirmąją Seimo sesijos dieną sulaukė išskirtinio dėmesio. Lietuvos parlamentarai vieningai pritarė, kad šiai šaliai būtų suteiktas kandidatės į Europos Sąjungą statusas.
„Kiekvienas iš mūsų privalome ne maudytis Ukrainos didvyrių šlovės spinduliuose, ne ploti jiems iš savo gražių ir šviesių kabinetų, o keltis ir eiti, važiuoti ir skristi už juos“, – kalbėjo premjerė I.Šimonytė.
Į Seimo posėdį atvykęs prezidentas Gitanas Nausėda taip pat kalbėjo, kad Lietuva privalo padėti ukrainiečiams ir tai daro tiek ginklais ir humanitarine pagalba, tiek diplomatinėmis priemonėmis tarptautinėje bendruomenėje.
