Mykolo Romerio universiteto dėstytojos Rimos Urbonaitės teigimu, nors natūralu, kad dėl susiklosčiusios situacijos Seimo sesija bus kitokia nei buvo planuota, kita vertus, politologė mano, kad iš esmės darbotvarkėje didelių pokyčių įvykti neturėtų.
„Sesija bus su šiek tiek pakeistais prioritetais, orientuotais į saugumo situaciją. Bet vis tiek reikės skirti dėmesio socialiniams ir ekonominiams klausimais, prioretizuojant ir infliacijos, kuri niekur iš Lietuvos nedingo ir nepanašu, kad ruošiasi dingti, pasekmes. Taip pat galime matyti, kad skiriamas didelis dėmesys reformoms. Kitaip tariant, sesija bus tokia, kokia daugiau ar mažiau planuota, tik tiek, kad prioritetas bus skiriamas gynybai“, – ketvirtadienį Eltai teigė politologė.
R. Urbonaitei antrina ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorė Jūratė Novagrockienė, kurios nuomone, nors didžiausias dėmesys bus skiriamas saugumui, vis tik besikeičianti ekonominė situacija gali pareikalauti papildomų sprendimų.
„Kiti klausimai, aišku, niekur nedingsta, tai vidaus politikos problemos. Netgi jos aštrėja, kadangi ekonominės sankcijos visada atsiliepia ir šaliai, kuri vienaip ar kitaip imasi tų sankcijų prieš Rusiją, o mes, kaip Europos Sąjungos dalis, irgi pajusime ekonomiškai.
Jau dabar jaučiame. Tai atsiras daug pildomų dalykų, kurie reikalaus priemonių iš Vyriausybės, kad būtų priimami sprendimai ne tik dėl krašto apsaugos stiprinimo, bet ir dėl tokių ekonominių, socialinių klausimų sprendimo“, – svarstė J. Novagrockienė.
Be to, MRU lektorė R. Urbonaitė atkreipia dėmesį, kad Seimo pavasario sesija bus neįprastai darbinga ne vien dėl saugumo, tačiau ir dėl kiek didesnio nei įprasta projektų skaičiaus. Taip pat, jos teigimu, intensyvesnio darbo galima tikėtis ir dėl numatomų trijų Konstitucijos pataisų.
„Šitos sesijos programoje yra dar daugiau įstatymų projektų nei buvo praėjusioje sesijoje, dabar yra apie 550 įvairių pasiūlymų. Dar reikia atkreipti dėmesį, kad laukia trys Konstitucijos pataisos, kur likę finaliniai balsavimai“, – teigė R. Urbonaitė, kartu pridurdama, kad yra ir daugiau dar neužbaigtų klausimų.
„Yra ir kitų neužbaigtų klausimų, tai Referendumo įstatymas, kurio jau nesugebame pusantrų metų priimti. Plius yra prezidento siūlymai, partnerystės klausimas. (...) Dar projektai, susiję su rinkimų paketu, plius dar yra klausimas dėl merų vaidmens pakeitimo. Tai, aš manau, sesija nebus tikrai rami ir tą neramumą garantuoja ne tik saugumo pakitusi situacija“, – svarstė R. Urbonaitė.
Politologės sutaria: išskirtinės vienybės Seimas neparodys
Nors viešojoje erdvėje vis dažniau diskutuojama, kad po Rusijos pradėto karo Ukrainoje valdžia ėmė dirbti kaip niekad vieningai, kita vertus, politologės svarsto, kad vienybės galima tikėtis tik saugumo klausimais. Anot J. Novagrockienės, dar iki pavasario Seimo sesijos pradžios pasimatė ne viena trintis.
„Dalykas, kuris vienija, tai visi su Ukraina susiję klausimai. Tai čia akivaizdžiai matyti tiek Prezidentūros, Seimo, Vyriausybės susivienijimas, tiek opozicijos susivienijimo su valdančiąja koalicija. Bet vienaip ar kitaip gali kilti nesutarimų, jau dabar girdėjosi priekaištai, kur reformos, kurios buvo žadėtos, bet neįgyvendintos“, – kalbėjo J. Novagrockienė, kartu pridurdama, kad ir Laisvės partijos iniciatyva Seimo sesijoje svarstyti Partnerystės įstatymą gali sukelti aistras.
„Laisvės partija pradėjo kalbėti, kad grįžtama prie jų klausimų. Tai, aš manau, kad čia daugiausiai sukels galimų trinčių, pirmiausia tarp pozicijos ir opozicijos, galų gale pačios valdančiosios koalicijos viduje“, – kalbėjo politologė.
Analogiškos nuomonės laikosi ir R. Urbonaitė, kurios nuomone, ne tik įstatymai gali sukelti įtampą, tačiau ir manipuliavimas esama saugumo situacija.
„Saugumo klausimai yra saugumo klausimai, ten sutarimo bus. O ten, kur bus vidaus politikos klausimai, tai grąžins Seimą į įprastas vėžes, grįšime į įprastinį politikos režimą ir kažkokių išimtinių sutarimų ar išimtinės vienybės aš tikrai nesitikiu ir net nematau pagrindo, kad tai galėtų atsirasti. Vienybė atsiras tik tam tikrų klausimų kategorijose, kurie bus susiję su užsienio politika ir saugumu. O visi kiti nevienareikšmiškai vertinami klausimai mums tikrai parodys įprastinę politiką ir įprastinį Seimo veidą, kurį galėjome matyti ir ankstesnėse sesijose“, – teigė R. Urbonaitė.
ELTA primena, kad ketvirtadienį prasidėjo pavasario Seimo sesija. Pavasario sesijos darbų programos projekte – beveik 550 teisės aktų projektų (be lydimųjų). Vyriausybė į sesijos darbų programą pasiūlė įrašyti 121, prezidentas Gitanas Nausėda – 7, Seimo nariai (frakcijos) – 345 teisės aktų projektus. Pagal Seimo valdybos patvirtintą posėdžių grafiką, nuo kovo 10 d. iki birželio 30 d., planuojama surengti daugiau kaip 50 posėdžių. Iš jų 4 bus skirti opozicinių frakcijų darbotvarkėms.
Iš opozicijos pasigirsta raginimų dėl karo Ukrainoje Seimo pavasario sesijoje nesvarstyti visuomenę skaldančių klausimų, tokių kaip Partnerystės įstatymas. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia nematanti pagrindo dėl situacijos Ukrainoje atidėti su žmogaus teisėmis susijusių klausimų.
Taip pat Rusijai užpuolus Ukrainą, parlamentarai iš naujo įvertino prieš kelias savaites kone prioritetiniu buvusį klausimą dėl infliacijos švelninimo priemonių. Dalis parlamentarų teigė, kad kiti klausimai, susiję su infliacijos švelninimo priemonėmis, šiuo metu nėra prioritetiniai.
Be to, pavasario Seimo sesijoje planuojama balsuoti dėl trijų Konstitucijos pataisų. Planuojamas antrasis balsavimas dėl Konstitucijos pataisos, reglamentuojančios tiesioginius merų rinkimus, ir dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo Rolando Pakso byloje įgyvendinančios Konstitucijos pataisos. Taip pat Seime numatomas lemiamas balsavimas dėl Konstitucijos pataisos, leisiančios į Seimą kandidatuoti nuo 21 metų.
