Kilus vadinamajam teisėjų korupcijos skandalui jo purslai aptaškė ir ne vieną advokatą, o kai kurie jų į teisėsaugos akiratį pateko ir dėl kitų nuodėmių.
Tuomet Advokatų taryba ryžosi krūtine užstoti savo gildijos narius: esą kol nepaskelbtas teismo sprendimas, tol niekas iš advokatų sąrašų išbrauktas nebus.
Bet kiek vėliau ta pati taryba užgiedojo kitaip – neva jei advokatas yra tik įtariamasis, tai nieko tokio, bet jeigu tapo kaltinamuoju, visai kas kita. Ir išsijuosusi ėmė naikinti kaltinamų advokatų įgaliojimus.
Garsūs teisininkai neteko darbo, nors net prokurorai neprašė jų nušalinti nuo pareigų.
Žodžiu, advokatūra pritaikė dvejopų standartų principą.
Antai teisėjo papirkimu kaltinamas advokatas R.Mikliušas buvo išbrauktas iš sąrašo ir tik teismas sugrąžino jį atgal. Advokatų tarybos atstovai piktinosi, kad nebuvo išklausyta jų nuomonė, nors taikydami laikinąsias apsaugos priemones teisėjai atsakovų nuomonės neklausia.
Beje, žinomi advokatai D.Baronas, G.Danėlius ir V.Rakauskas irgi yra kaltinamieji, tačiau taryba nusprendė, kad jie verti toliau verstis įprasta veikla. Ir net imtis bylų tame pačiame teisme, prieš kurį tenka stoti jiems patiems.
Advokato mantijos neprarado ir G.Ruseckas, nors jis teisiamas už gerokai sunkesnius nusikaltimus nei daugelis iš advokatų sąrašo išbrauktų asmenų.
Sutapimas ar ne, tačiau advokatūra braukti savo narius iš sąrašų pradėjo maždaug tuo pačiu metu, kai tarybos pirmininkas I.Vėgėlė metėsi politikuoti ir garsiai šūkauti apie pažeidžiamas antiskiepininkų teises.
Galbūt čia bus šuo pakastas ir pavyks atrasti sunkiai suprantamą advokatų įvertinimo dėsnį? Juk pagal įrašus feisbuke ar kituose socialiniuose tinkluose neretai galima išsiaiškinti, ar žmogus už skiepus, ar prieš.
Jei prieš – liksi advokatų sąrašuose, kad ir kuo būtum apkaltintas. Jei už – eik lauk be jokių pasiteisinimų.
