„Miesto užėmimas vyko per keletą dienų. Iš pradžių atrodė, kad jie pasitenkins savo kariuomenės išdėstymu miesto prieigose, prie kelio tarp Chersono ir Melitopolio iš vienos pusės ir Mariupolio iš kitos. Jie tą ir darė – išdėstė savo kariuomenę, bet pagrindinį kariuomenės kontingentą siuntė į Mariupolį, ir tai buvo tikrai didžiulė karinės technikos kolona.
Bet prieš porą dienų jie nusprendė, kad reikia įeiti į Berdianską. Jie, kaip suprantu, kalbėjosi su vietos valdžia ir nusprendė eiti į Berdianską, ir iš karto pasielgė taip, kad sukėlė žmonių pasipiktinimą, nes kartu su savimi atsivedė čečėnus iš Rosgvardijos.
Jie pradėjo siaubti parduotuves, reikalauti žmonių duoti jiems paskambinti telefonu – vienas nedavė, tai jį nušovė. Apskritai naktis buvo nerami, nes jie jautėsi turintys teisę eiti į butus, reikalauti“, – pasakojo A.Medalinskas.
„Vėliau paaiškėjo aplinkybės – pasirodo, kad jie bene savaitę maitinosi tik kažkokiu neaiškiu sausu daviniu, savaitę ar daugiau neturėjo galimybės paskambinti namo ir dėl to visai sužverėjo“, – pridūrė jis.
Pirmadienį prieš juos mieste įvyko taiki vietinių gyventojų protesto akcija, dėl kurios, politologo teigimu, rusų karinė valdžia net šiek tiek pasimetė.
„Vienas karininkas išėjo pasikalbėti, jis prisipažino, kad yra iš Baltarusijos. Jis kalbėjo apie tai, kad atvyko pagal bendrą Rusijos – Baltarusijos programą – Kolektyvinio saugumo sutarties organizaciją, kuri įsikišo Kazachstane. Jis pasakė, kad visiškai nesitikėjo, jog juos taip blogai sutiks. Matėsi, kad jie pasimetę kažkurią akimirką“, – dėstė politologas.
Vėliau, anot jo, buvo duota komanda visą karinę techniką išslapstyti po kiemus, po apylinkes.
„Dabar mieste yra savotiška dvivaldystė – yra karinė valdžia, kuri užėmė miesto administraciją, bet veikia ir miesto valdžia, kuri persikėlė į Kultūros namus. Ir ten buvęs meras su visais kitais, net kai kuriais buvusiais policijos pareigūnais, kuriuos išvaikė karinė valdžia, organizuoja kažkokią miesto tvarką, rimtį, dialogą palaiko. Bet nebendradarbiauja su karine valdžia, veikia kaip atskira valdžia“, – pasakojo A.Medalinskas.
„Labai įdomus reiškinys – iš vienos pusės visuomenės protestas, iš kitos – dvivaldystė mieste, ir aišku, jau kasdienybe tapę apšaudymai mieste, pavojus iš oro“, – pridūrė jis.
Kokia strateginė reikšmė?
Vertindamas galimą Berdiansko reikšmę Rusijai A.Medalinskas pastebėjo keletą miesto ypatumų.
„Berdianske gyvena labai mišrios politinės orientacijos žmonės, aš jį netgi vadinu savotišku mažuoju Krymu. Jei Kryme „nusėdo“ labai daug asmenų, kurie dalyvavo kariniame jūrų laivyne, kariuomenėje, jie, išėję į atsargą, kaip labai norimą savo gyvenimo vietą pasirinkdavo Krymą, tai Berdianskas būdavo antras iš galimų pasirinkimų.
Čia yra daug buvusių Sovietų Sąjungos karininkų, giminių, palikuonių, čia Rusijos žmonės išsipirkę daug butų, nes Berdianskas buvo gerai žinomas kaip kurortas, Azovo jūros oras – labai puikus“, – vardijo A.Medalinskas.
Jo teigimu, Berdianske buvo numatyta su Vakarų partneriais įsteigti jūrų karinę bazę ir iš šio uosto teritorijos bandyti susigrąžinti Azovo jūrą.
„Ar dabar tas uostas svarbus atėjusiai Rusijos armijai, ar ne, ar svarbus tik kaip koridoriaus taškas tarp Donbaso ir Krymo, tarp Mariupolio ir Chersono, tik pati Rusijos kariuomenė žino.
Bet vakar buvo apšaudytas uostas, buvo keli smūgiai į tą uostą. Vėlgi, yra skirtingos versijos, kodėl tai atsitiko, nes nelabai suprantu, kam jiems tą uosto infrastruktūrą reikėtų daužyti“, – kalbėjo A.Medalinskas.
