„Rusija savo ypač įžūlią agresiją bandė pagrįsti savigynos teise. Tačiau savigyna tarptautinės viešosios teisės srityje yra gana sudėtingai reguliuojama ir Rusija pati visą laiką prieštaravo vadinamajai preemptive self-defense doktrinai, kuri kelis kartus buvo panaudota tarptautinėje praktikoje, kai puolama ne dėl konkretaus puolimo, o puolama tiesiog siekiant išvengti ateities grėsmės“, – MRU organizuotoje apskritojo stalo diskusijoje „Rusijos agresija prieš Ukrainą: teisinis politinis vertinimas“ pirmadienį kalbėjo J. Žilinskas.
Anot jo, nė vienas Rusijos viešai skelbiamas agresijos pateisinimas neturi jokio teisinio pagrindo pradėti tokio masto „karinę operaciją“.
„Taip pat savigynai yra taikomas proporcingumo principas ir net jei mes laikytume tuos kelis sviedinius, kurie neva nukrito Rostovo rajone, užpuolimu, vis tiek nėra jokio pagrindo vykdyti tokio masto karinę operaciją, kuri netgi nėra maskuojama, kad tai yra operacija, kuri pavadinta siekiu denacifikuoti Ukrainą“, – kalbėjo profesorius.
„Vadinasi, tai nieko neturi bendro su JTO chartija ir su savigyna. Tai yra grynas ir akivaizdus agresijos pavyzdys“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienio paryčiais paskelbė, kad pradedama karinė operacija prieš Ukrainą. Iš karto Rusijos kariuomenė atakavo Ukrainą daugelyje vietų.
V. Putinas savo kalboje pareiškė, kad užpuolimo tikslas – „demilitarizuoti ir denacifikuoti“ Ukrainą. Jis įspėjo kitas šalis nesikišti, nes, priešingu atveju, pagrasino tokiu atsaku, kuris „nuves prie pasekmių, kurių jos dar nepatyrė savo istorijoje“.
