Nors R.Šadžiaus kadencija šiame poste baigsis netrukus ir Lietuva jau turėjo apsispręsti dėl naujo atstovo EAR, jis gali neskubėti krautis lagaminų ir toliau gauti solidžią algą.
Mat Vilniuje kilo nauja kaktomuša dėl kandidato į šį postą, kuri primena jau kurį laiką trunkančius prezidento ir Vyriausybės apsistumdymus dėl ambasadoriaus Europos Sąjungoje.
Šaltinių teigimu, Gitanas Nausėda laukė, kad Vyriausybė kandidatu į EAR pasiūlys Seimo Biudžeto ir finansų komitetui vadovaujantį konservatorių Mykolą Majauską.
Bet premjerė Ingrida Šimonytė iš užančio netikėtai ištraukė kitą kandidatą – konservatoriams artimą buvusį Konstitucinio teismo (KT) pirmininką Dainių Žalimą.
Nusižiūrėjo pareigas
Gerai informuotų šaltinių teigimu, premjerė D.Žalimo kandidatūrą galėjo pasirinkti norėdama įgelti G.Nausėdai, nes esą žino, kad prezidentas jai nepritars.
Gali būti, jog I.Šimonytę suerzino tai, kad M.Majauskas dėl savo kandidatavimo su G.Nausėda tarėsi apeidamas ją, kitaip sakant, pasiskyrė save.
Beje, konservatoriai M.Majauską juokais vadina G.Nausėdos žentu, nes parlamentaro mylimoji Lina Svidinskaitė yra prezidento patarėja. Prieš tai ji buvo M.Majausko padėjėja Seime.
Neatmetama, kad būtent tai politikui padėjo užsitikrinti prezidento paramą. Pernai gruodį paskelbus apie M.Majausko kandidatūrą G.Nausėda kritikavo valdančiuosius dėl per ilgai užsitęsusių kandidato paieškų.
Konservatoriaus bendražygiai „Lietuvos rytui“ irgi pripažino pastebėję, kad Seimo komiteto vadovas jau prieš kurį laiką nusižiūrėjo ramias ir gerai apmokamas pareigas užsienyje ir kryptingai tam ruošėsi. Jis esą stengėsi nesivelti į rimtesnius konfliktus nei su prezidentu, nei su opozicija.
Kenkė ir praeities šleifas
Politikos užkulisiuose aptarinėjama, kodėl I.Šimonytė kandidatu pasirinko ne M.Majauską.
Gali būti, kad premjerę stabdė ir seksualinio priekabiavimo skandalas, į kurį prieš kelerius metus buvo įsivėlęs konservatorius.
Apie tai Europos politikams grasino priminti europarlamentaras Stasys Jakeliūnas: „Jei M.Majausko kandidatūra bus siūloma, tikrai reaguosiu. Mano įsitikinimu, jis negali būti net Seime, juo labiau Audito rūmuose.“
Taip pat neatmestina, kad konservatoriams įtarimų sukėlė M.Majausko flirtas su Prezidentūra.
Stringa panašiai
Tuo metu „Lietuvos ryto“ šaltiniai tiek Vyriausybėje, tiek Prezidentūroje tvirtina, kad jam priimtinos M.Majausko kandidatūros teikimo nesulaukęs G.Nausėda neturėtų laiminti ir D.Žalimo.
Kai kurių konservatorių teigimu, prezidentas aiškių priežasčių, kodėl jam netinka buvusio Konstitucinio teismo pirmininko kandidatūra, neįvardija.
Bet kalbama, kad situacija dėl kandidato į EAR ima panašėti į aklavietėje atsidūrusį ambasadoriaus Europos Sąjungoje skyrimą.
G.Nausėda šiame poste norėjo matyti jam per rinkimus talkinusį Europos Komisijoje dirbantį Vygandą Jankūną, bet nesulaukė Vyriausybės palaikymo.
Tada šalies vadovas blokavo jam pasiūlytą buvusio krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio kandidatūrą, kuris esą nebuvo pakankamai atvėsęs.
Kai valdantieji apsisprendė ambasadoriumi skirti laikinąjį atstovybės vadovą Simoną Šatūną, prezidentas staiga prisiminė R.Karoblį ir pranešė esąs pasirengęs rimtai svarstyti jo kandidatūrą.
Galiausiai S.Šatūnas paliko darbą ambasadoje ir pradėjo darbuotis eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus komandoje, o į ambasadoriaus postą nesiveržia ir R.Karoblis.
Net keli slenksčiai
Kaip „Lietuvos rytas“ rašė anksčiau, tarp kandidatų į Europos audito rūmus jau kurį laiką buvo minimos trys pavardės.
Be M.Majausko ir D.Žalimo, buvo įvardijamas ir šiuo metu Europos Komisijos vertimų raštu direktoratui vadovaujantis diplomatas Rytis Martikonis.
Jis, kaip ir D.Žalimas, yra konstitucinės ir tarptautinės teisės specialistas.
Dėl to manyta, kad ekonomiką ir finansus Australijoje studijavęs M.Majauskas už kitus du kandidatus atrodys gerokai pranašesnis.
Bet, šaltinių teigimu, D.Žalimo kandidatūrą pasirinkusi I.Šimonytė esą atkirto, kad ir kitos valstybės į EAR renkasi teisininkus. Toks yra ir dabartinis rūmų pirmininkas Klausas Heineris Lehne, deleguotas Vokietijos.
Beje, būsimo EAR nario kandidatūrai turi pritarti ne tik Seimas, bet ir Europos Parlamentas. Todėl šalys į ypač geidžiamu laikomą postą stengiasi pateikti nepriekaištingos reputacijos ir savo šalyje svarbias pareigas ėjusius politikus.
Kreivai žvilgčioja ir savi
„Lietuvos ryto“ šaltinių teigimu, I.Šimonytė yra įsitikinusi, kad D.Žalimas atitinka minėtus kriterijus.
Tačiau į tokį jos pasirinkimą kreivai žvelgia ne tik Prezidentūra, bet ir kai kurie konservatoriai.
Pastarieji vis dėlto mano, kad kandidatui reikėtų turėti auditoriaus ar finansininko darbo patirties. Be to, D.Žalimui priekaištaujama, kad jis ir toliau nevengia kištis į Konstitucinio teismo sudėties sudarymą.
Anksčiau D.Žalimui buvo mestas šešėlis, kad į KT teisėjus jis bandė prastumti buvusią šio teismo kanclerę Ingridą Danėlienę, su kuria šį teisininką siejo artimi ryšiai. D.Žalimas juos neigė, bet pernai vasarą šią moterį vedė.
D.Žalimui prikišama ir nesėkmė kandidatuojant į Rytų Europos studijų centro vadovus, kai jis pralaimėjo Linui Kojalai.
Šiuo metu D.Žalimas yra Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas ir nevengia kritikuoti įvairių politikų bei jų priimtų sprendimų. Pernai D.Žalimas įgėlė ir G.Nausėdai – esą jis neišmano Konstitucijos.
Tiesa, Prezidentūros atstovų teigimu, iš D.Žalimo lūpų dažnai girdima kritika dar nėra svari priežastis atsikratyti jo ir juokais svarstoma, kad vandenį drumsčiantis teisininkas galbūt net daugiau rūpesčių kelia valdantiesiems nei prezidentui.
