Kylančios kainos
Buvęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vykdantysis sekretorius Arūnas Keserauskas praėjusią savaitę pranešė paliekantis konservatorių partiją.
Kurį laiką Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas ėjęs, buvusiai „Lietuvos energijai“ bei Vilniaus šilumos tinklams (VŠT) vadovavęs politikas portalo lrytas.lt laidoje „Ne spaudai“ antradienį papasakojo, kokios priežastys lėmė tokį sprendimą.
„Tai ne per dieną padarytas sprendimas, o atsižvelgiant į visa, kas dabar vyksta – turbūt praeities įvykius, kurie daro įtaką ir šiai dienai.
Labai gaila, kad konservatorių partija daugiau nebe ta partija, kuri tenkintų mano lūkesčius. Nes toks priešų ieškojimas, verslo naikinimas, stambių projektų neįgyvendinimas, nekompetencija, man atrodo, dabar ima viršų, ir aš tikrai nebenorėčiau likti kartu su ta partija ir tuo labiau prisiimti atsakomybę už partijos vykdomą politiką“, – kalbėjo buvęs konservatorius.
A.Keserauskas TS-LKD nariu tapo dar 1993 metais, tačiau palikti partiją pasiryžo tik dabar. Kas buvo „paskutinis lašas“, privertęs žengti šį žingsnį?
„Žinoma, sureagavau į Vilniuje labai padidėjusią šilumos kainą. Kadangi toje srityje dirbau, matosi, kad galbūt ne viską padariau, kad žmonės žinotų, kodėl taip viskas atsitiko. Tai dėl to, kad savo laiku konservatoriai nepriėmė arba priėmė blogus sprendimus, dabar yra pasekmė“, – tikino A.Keserauskas.
„Galbūt galėjau anksčiau (išstoti iš partijos – aut.past.), bet konservatoriai neleido atsikvėpti. Pabaigiau bylas, nenorėjau daryti, kol man buvo iškeltos bylos, kurios iniciatoriai taip pat buvo buvusios partijos kolegos. Penkerius metus turėjau bylinėtis, bet dabar visos bylos pasibaigė“, – paaiškino jis.
Primename, kad 2015 metais Vilniaus valdžia paprašė prokurorų ištirti, ar A.Keserauskas galėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, pasisavinti įmonės turto bei padaryti jai apie 3 mln. eurų žalos, kuomet vadovaujant A.Keserauskui VŠT finansavo žlugusią ir bankrutuojančią oro bendrovę „Air Lituanica“.
Teismas nustatė, kad nėra jokio pagrindo buvusių VŠT vadovų veiksmus vertinti kaip lojalumo pareigos įmonei pažeidimą. Teismas pažymėjo, kad sandoriai sudaryti su pagrindinio akcininko – Vilniaus miesto savivaldybės – pritarimu ir netgi iniciatyva.
Priešų paieškos
A.Keserausko teigimu, išstojus iš partijos „atsiriša rankos“ šnekėti tai, ką galvoja. „Ir toliau paaiškinti kai kuriuos įvykius, kuriuos konservatoriai galėjo padaryti, bet nepadarė, arba padarė priešingai“, – pridūrė jis.
A.Keserauskui konservatorių partijoje labiausiai užkliuvo priešų paieškos.
„Labiausiai nepriimtina priešų ieškojimas visame kame, visų pirma versle. Yra kompanijos, kurios yra geros ir negeros, prieš kurias reikia kovoti. Buvusi prezidentė tą toną uždavė, konservatoriai jį pagavo ir pradėjo blokuoti bet kokias verslo idėjas, jeigu jiems nepatinka atskiri žmonės“, – aiškino jis.
Šiuo atveju A.Keserauskas teigė turintis omeny buvusį Vilniaus miesto merą Artūrą Zuoką.
„Turbūt nuo 2002 metų pastovi kova prieš A.Zuoką. Nežiūrint, ką tas žmogus darytų, o jis tikrai turėjo labai gražių ir įdomių pasiūlymų, visą laiką turėjo priešpriešą“, – dėstė politikas.
A.Keserausko teigimu, Vilniaus miesto savivaldybei nutarus pereiti prie biokuro, konservatoriai tam priešinosi vien dėl įmonės, galėjusios įgyvendinti projektą.
„Akivaizdi priešprieša, išankstinis nusistatymas net nežiūrint į naudą vartotojui. Ir tai yra iš tikrųjų labai negeras dalykas, kada partija galvoja ne apie vartotoją, o apie ambicijas ir santykius su jai nepatikusiu verslu“, – savo poziciją argumentavo politikas.
Vidinės kovos
Apie pasitraukimą iš TS-LKD sausį pranešė ir buvusi konservatorių frakcijos seniūnė Kauno miesto taryboje Edita Gudišauskienė. Politikė laidoje „Ne spaudai“ aiškino konservatorius palikusi dėl dalies partijos narių išreikšto palaikymo Partnerystės įstatymui.
„Man asmeniškai tai yra vertybiniai dalykai, ko aš pasigedau. Ir ne vieną kartą partijos taryboje irgi kėliau esminį klausimą – ar vis dar esame TS-LKD. Manau, kad irgi ne vienas partijos narys po tam tikrų įvykių, kurie vyko partijoje, sau tokį klausimą iškėlęs.
Pagrindinis dalykas – šeimos samprata, šeimos vertybės. Ir man, kaip asmenybei, labai svarbios buvo pažiūros, ar mes vis dar turime tokias vertybes, kaip žmogus kaip asmuo, jo prigimtinis orumas, žmogaus laisvė ir atsakomybė“, – vardijo politikė.
Palikusi konservatorius E.Gudišauskienė prisijungė prie Sauliaus Skvernelio įkurtos partijos Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.
Tiesa, žiniasklaidoje pasirodė svarstymų, kad pagrindinė E.Gudišauskienės pasitraukimo iš konservatorių partijos priežastis – asmeniniai ir kadriniai nesutarimai su partijos vadovybe, kai Seimo rinkimų metu politikė buvo nustumta nuo kandidatavimo vienmandatėje apygardoje.
Tuo metu Seimo narys, konservatorius Mindaugas Lingė laidos metu pastebėjo, kad į panašią situaciją dėl kandidatų pasirinkimo vienmandatei apygardai buvo patekęs ir jis pats, bet, priešingai negu E.Gudišauskienė, su kitu kandidatu, Seimo nariu Audroniu Ažubaliu jis teigė vis tiek puikiai sutariantis.
„Kai kuriuos procesus esu patyręs panašius, kaip gerbiama Edita – pavyzdžiui, Kaune buvo keli kandidatai iškelti ir skyrius renkasi. Panašų procesą turėjau ir aš, Šeškinėje, kur su Audroniu Ažubaliu buvome alternatyvios nuomonės, skirtingi matymai. Persvara nebuvo ryški ir didelė, bet buvo toks pasirinkimas.
Mes su gerbiamu A.Ažubaliu priklausome tam pačiam skyriui, vaikštome į tuos pačius susirinkimus ir toliau tęsiame darbą, nepaisant to, kaip susiklostė pasirinkimai“, – pabrėžė M.Lingė.
M.Lingė buvo išrinktas Šeškinės-Šnipiškių apygardoje, A.Ažubalis – pagal sąrašą.
„Girdime pačias įvairiausias priežastis pasitraukimui (iš konservatorių partijos – aut.past.). Paskutiniu metu turime tris viešai aptarinėjamus pasitraukimus, bet yra kitų politinių bendruomenių, kurios skyriais netenka, dešimtimis išeina“, – pridūrė jis.
