Per pusantrų metų ji tris kartus buvo apklausta Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), o trečiadienį – teisme.
Kai 2020 metų pavasarį užklupo COVID-19 pandemija, kaunietė dirbo Londone ir priklausė Londono lietuvių profesionalų klubo valdybai.
Viename lietuviškų naujienlaiškių, kurį moteris gaudavo kas mėnesį, buvo prašoma padėti Lietuvai įsigyti COVID-19 reagentų, kurių pandemijos pradžioje valstybė neturėjo.
„Iškart pagalvojau, kad galėčiau pasinaudoti savo kontaktais“, – teigė verslininkė. Viename Londono investicinių bankų, o vėliau rizikos kapitalo fonde dirbusi moteris turėjo daug pažįstamų verslininkų, todėl informacija pasidalino savo profesiniame socialiniame tinkle.
Netrukus vienas pažįstamas užsienietis ją supažindino su bendrovės „PMS International“ vadovu – Barselonoje įsikūrusi bendrovė buvo oficiali reagentų gamintojų atstovė Europoje.
Su jais ryšį užmezgusi M.Tarvydytė apie tai pranešė pagalbos prašiusiai Lietuvos organizacijai. Laiško autorė atsakė, jog netrukus su ja susisieks už tai atsakingas žmogus.
Verslininkė kiek nustebo, kad už tai atsakingas žmogus – tuometis Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovas Šarūnas Narbutas jai paskambino feisbuko pokalbių programėle.
Po kelių dienų buvo surengtas ir nuotolinis Ispanijoje dirbančių verslininkų ir Lietuvos atstovų susitikimas. Leidimo dalyvauti jame pasiprašė ir abi puses supažindinusi M.Tarvydytė.
Jai susidarė įspūdis, jog Š.Narbutas buvo oficialus Lietuvos Vyriausybės atstovas – jis kalbėjo daugiausiai, tuo tarpu iš namų prie diskusijos prisijungusi tuometė sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė nepasakė nieko. „Gal jai trukdė aplink lakstantys vaikai, o gal prastos anglų kalbos žinios?“, – svarstė M.Tarvydytė.
Liudytoja prisiminė, jog pusvalandį trukusio pokalbio metu buvo aptartas tik Lietuvai reikalingų reagentų savybės bei kiekis, o užsienio verslininkai užsiminę, jog perkant didesnį kiekį, kaina būtų mažesnė.
M.Tarvydytė daugiau jokiose derybose nedalyvavo, tačiau vieną dieną sulaukė ją nustebinusio „PMS International“ atstovo Laurento Mendeso skambučio.
Verslininkas domėjosi, kokias pareigas užima Š.Narbutas ir ar jis tikrai yra Vyriausybės atstovas. Užsienietis stebėjosi, kad už valstybės vykdomą pirkimą jis asmeniškai paprašė tarpininkavimo mokesčio.
M.Tarvydytė internete surado, kad deryboms vadovauti ėmęs Š.Narbutas yra POLA vadovas, nes žinutėse jis jokių pareigų nebuvo nurodęs.
Klausimas dėl Š.Narbuto pareigų užsieniečiams kilo dar kartą, kai Lietuvos teisėsauga jau buvo pradėjusi tyrimą.
Jo metu nustatyta, jog su užsienio bendrove jis susitarė dėl daugiau kaip 300 tūkst. reagentų įsigijimo už 17 eurų už vienetą. Byloje teigiama, jog į šią sumą įskaičiuotas ir 1 euro už testą tarpininkavimo atlygis Š.Narbutui.
Bylos duomenimis, Š.Narbutas taip įgijo daugiau nei 300 tūkst. eurų. Sveikatos apsaugos ministerija jam yra pareiškusi 303,3 tūkst. eurų ieškinį.
Tąkart apie skambutį iš Ispanijos M.Tarvydytė pranešė STT, bet užsieniečiams net nepasakė, jog vyksta tyrimas ir ji buvo apklausta: „Buvau įsitikinusi, kad tyrimo medžiaga – konfidenciali“.
Ji bandė tarpininkauti ir valstybei perkant plaučių ventiliavimo aparatus, tačiau su užsienio partneriams įtarimų sukėlusiu Š.Narbutu bendrauti nebenorėjo.
Verslininkė kreipėsi į tuomečius Vyriausybės atstovus – kanclerį Algirdą Stončaitį, premjero patarėją Luką Savicką ir Prezidento vyriausiąjį patarėją Simoną Krėpštą. Atsakymo sulaukė tik iš prezidento patarėjo, Vyriausybės atstovai vėliau su ja ėmė bendrauti žinutėmis.
„Aš žinau, kaip vykdavo derybos tarp įmonių – susirašinėjama oficialiai, o informacija siunčiama visiems suinteresuotiems asmenims. Nustebau, kad vykdant milijoninius valstybės pirkimus, bendraujama neoficialiomis pokalbių programėlėmis“, – stebėjosi M.Tarvydytė.
