Vasario 16-oji buvo vilčių išsipildymas
Egidijus Bičkauskas sakė, kad nors Vasario 16-osios metu buvo tikimasi didesnio masto protesto, tačiau savo veiksmais sugebėjome įrodyti civilizuotumą. Jis pridūrė, kad nors buvo ir nemažai nepasitenkinusių žmonių, tačiau tai yra absoliučiai normalu.
„Nenorėčiau sutikti, kad tai buvo pavienės akcijos. Mano nuomone, buvo pakankamai daug žmonių, kurie reiškė savo nepasitenkinimą tam tikra forma ir tai ne pavieniai plakatai ir ne pavieniai žmonės. (...) Galų gale tai, kad bus tokių nepasitenkinimų, suprato ir profesorius V.Landsbergis atsivedęs sau į pagalbą prezidentę D.Grybauskaitę ir šiek tiek apsidrausdamas.
Tai, kad žmonės išreiškia savo nepasitenkinimą ar nesutikimą su tam tikra forma ir turiniu anksčiau ir dabar aš sveikinu visiškai normaliai. Manyčiau, kad ši Vasario 16-oji parodė mūsų civilizuotumą. Viskas, mano nuomone, buvo proto leistinumo ribose. Kas norėjo, suprato, kad yra ne vien palaikančių minia“, – teigė signataras.
Savo ruožtu Rima Urbonaitė sakė, kad taip taikiai praėję Vasario 16-osios minėjimo renginiai buvo išsipildžiusios žmonių viltys. Jos manymu, po praėjusių didesnių protestų pasimokė ne tik iš šono žiūrėjusi visuomenės dalis, bet ir patys protestuotojai.
„Aš manau, kad tai yra tiesiog išsipildžiusios viltys, nes aš irgi kaip pilietė, ne politologė, turėjau tam tikras viltis, kad mes galime tai daryti pakankamai oriai, padoriai, neperžengiant moralės, elementarios etikos normų, kurios, mano įsitikinimu, buvo peržengtos Sausio 13-ąją. Protestuoti teisė – taip, ji yra, bet klausimas, kaip mes tai darome. (...)
Žmonės, kurie norėjo išreikšti tam tikrą nepasitenkinimą, jų ten ir buvo. Jie galėjo tai išsakyti, mes matėme ir vieną pusę, ir kitą, bet tai neperėjo į tokius kraštutinumus, kuriuos jau esame regėję. Nebuvo nei svaidymosi akmenimis, nei kažkokio jau primityvoko rėkimo. (...)
Vis dėlto, negalime mes būti tie, kurie visada laukia riaušių, visada laukia akmenų ir mes turime irgi mokytis iš to, kas buvo, ir iš tų klaidų. Aš manau, kad netgi kai kurie protestuotojai tą pačią Sausio 13-ąją šio to išmoko ir šio bei to pasimokė“, – dėstė MRU lektorė.
E.Bičkauskas laidoje pridūrė, kad tokių nepasitenkinimo protestų sureikšminti nereikėtų. Jis sakė, kad ir praeityje yra buvę ne vienas mitingas, kurio priežasties dabar jau net nebeprisimenantis, todėl ir dabartinių susibūrimų pervertinti nereikėtų.
„Noriu pasakyti, kad Lietuva iš tikrųjų praėjusi kertinius susipriešinimo laikotarpius. Dabartinėje situacijoje aš to nematau“, – sakė signataras.
Protestuotojai turėtų išlaikyti pagarbą
Nors Vilniaus miesto savivaldybė nesuteikė leidimo Šeimų sąjūdžiui vykdyti protesto prie Jono Basanavičiaus paminklo Vilniuje, leidimą protestui gavo jaunimo sambūris „Pro Patria“. R.Urbonaitė sakė suprantanti, iš kur gali kilti toks nevienodas vertinimas, tačiau mananti, kad visi mitingų organizatoriai turėtų susitarti dėl tam tikrų taisyklių.
„Kai matai riaušes, kai matai tam tikrus dalykus, kuriuos ne visada pavadintum civilizuotu protestu, tada kyla toks nepasitikėjimas, abejonės. Iš šitos pusės tu matai tokius ateinančius vėjus, kurie įneša korekcijas tam tikriems daromiems sprendimams. Aš nuoširdžiai pasakysiu – aš nežinau to galutinio atsakymo, kaip čia turėjo pasielgti savivaldybė. (...)
Kas yra labai svarbu, kad visos pusės šiandien gali nesutarti dėl skirtingų nuomonių, bet mes turime susitarti dėl pamatinių dalykų, dėl etikos, tam tikro padorumo ir pagarbos žmogui. (...) Kai tai (nepagarbą – aut.) turime visuomenėje ir kai tai tampa norma, čia yra problemos. (...)
Aš laikausi principo, kad mes turime užtikrinti teisę protestuoti, bet protestuojantys irgi turi galvoti irgi apie forma ir apie turinį, nes galų gale jie patys rezultatą pasiektų. Nes dabar tai, kas vyksta, neretai neveda į rezultatą. Tai veikiau veda į rezultatą, kuris jų pačių netenkina“, – svarstė politologė.
Nepriklausomybės akto signataras pritarė R.Urbonaitės išsakytoms mintims bei pritarė, kad abejonę dėl leidimo tokiems susibūrimams gali kelti ir organizatorių kvalifikacijos trūkumas.
„Vienaip ar kitaip, ta pati savivaldybė turi užtikrinti elementarią tvarką jiems patikėtoje sostinėje. Jie turi turbūt daugiau informacijos ir imasi tam tikrų priemonių išlaikyti tą tvarką.
Tai galbūt yra tam tikra Sausio 13-osios pasekmė, kai su leidimu daryti tam tikrą sambūrį, tas virto į nevaldomas riaušes. Tame tarpe ir Šeimų sąjūdžio vadovai, kaip suprantu, nėra tiek kvalifikuoti, kad sugebėtų valdyti visus savo atvykusius žmonės ir kartais jie išeina iš kontrolės ir tampa nekontroliuojami“, – sakė E.Bičkauskas.
Artėjant dar vienai valstybinei šventei – Kovo 11-ąjai vėl kyla nerimas dėl galimų neramumų. Vis dėlto politologė teigė, kad didelių protestų neturėtų kilti, ypač, kai netolimoje kaimynystėje tvyro įtempta situacija.
„Gali būti tokie pavieniai, nedidelių grupelių išreiškiami protestai, pasisakymas, ką jie mano apie valdžią, bet turbūt nematysime kažko tokio, kas jau verstų labai stipriai kelti antakius į viršų ir sakyti, kas čia vėl nutiko.
Nors aš matau vieną labai blogą tendenciją. Aš matau, kad yra pas mus žmonių ir tarp intelektualų, kurie naudojasi savo žiniomis tam, kad ne jungtų, ne vienytų, o labiau netgi skaldytų. Panašu, kad kai kurie turi interesą tą konfliktą šiek tiek ir pastiprinti, nors mums, kaip valstybei tikrai to nereikia, o juolab žinant dabartinę situaciją, kuri yra ir už mūsų sienų“, – kalbėjo R.Urbonaitė.
