„Nors ši byla ir sukėlė didžiulį rezonansą, tačiau galutinį sprendimą joje turės priimti teismas. Ir visuomenės interesas yra jį sužinoti. Duomenų nutekinimas žiniasklaidai, kai byla teisiamajame posėdyje dar nėra pradėta nagrinėti, neapklausti liudytojai, gali padaryti esminę žalą teismo procesui ir tiesos nustatymui“, – pranešime teigė įmonei atstovaujantis advokatų kontoros „Glimstedt“ partneris advokatas Linas Sesickas.
Pasak L. Sesicko, paviešinta ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo interpretuota vienašališkai, taip tendencingai formuojant nuomonę. Be to, jo teigimu, pranešimas apie pirmo teismo posėdžio datą buvo išplatintas žiniasklaidai anksčiau nei bylos šalims.
Bendrovė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, Klaipėdos apygardos prokuratūrą ir Šiaulių apygardos teismą prašydama įvertinti, ar nebuvo padaryti nusikalstami veiksmai, ar nepažeista Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtinta nekaltumo prezumpcija.
Bendrovės teisininkų teigimu, jei ikiteisminio tyrimo duomenis žiniasklaidai perdavė prokuratūros ar teismo darbuotojai, valstybės institucijos privalo ištirti galimai padarytas neteisėtas veikas, dėl kurių gali būti pažeistas viešasis interesas, liudytojų objektyvumas, taip pat ir kaltinamųjų nekaltumo prezumpcija, teisė į teisingą teismo procesą.
Kaltinamajame akte, kurio apžvalgą anksčiau paskelbė naujienų portalas 15min.lt, rašoma, kad pagrindinis „Grigeo“ grupės akcininkas ir prezidentas Gintautas Pangonis prieš pusketvirtų metų tuometiniams „Grigeo Klaipėdos“ vadovams davė tiesioginius nurodymus biologiškai nevalytas nuotekas slapta leisti į Kuršių marias.
Pasak dokumento, buvę „Grigeo Klaipėdos“ vadovai tvirtino gavęs G. Pangonio nurodymus leisti nuotekas „per šoną“. Tuo metu pats G. Pangonis būtent juos laiko atsakingais už taršą.
Klaipėdos apylinkės prokuratūra baudžiamąją bylą teismui perdavė sausio pradžioje. Šiaulių apygardos teismas praėjusią savaitę pranešė ketinantis ją pradėti nagrinėti balandžio 15 dieną.
Įtarimai dėl aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimų, dokumentų klastojimo ir disponavimo jais bei piktnaudžiavimo pateikti bendrovei ir 14-ai fizinių asmenų. Tarp galimų įtariamųjų yra G. Pangonis bei „Grigeo Klaipėdos“ vadovas Tomas Eikinas.
G. Pangonis, T. Eikinas ir trys ankstesni „Grigeo Klaipėdos“ vadovai kaltinami tuo, kad veikdami organizuotoje grupėje piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles bei klastojo dokumentus.
