G.Nausėda vasario pradžioje Seimui pateikė infliacijos padarinių amortizavimui skirtus įstatymų projektus. Šalies vadovas siūlo didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) nuo 460 iki 510 eurų, taip pat išmokėti vienkartines 100 eurų išmokas labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms – pensininkams, daugiavaikėms ar sunkiai besiverčiančioms šeimoms.
„Prezidento ekonominiai siūlymai, kurie reikalauja keisti biudžetą, kelia teisinių klausimų konstitucine prasme. Jeigu dėl siūlomo NPD mokesčio didinimo ekspertai ir teisininkai sako, kad nėra didelės būtinybės keisti biudžetą, tai siūlymas atskiru įstatymu priimti ir mokėti išmokas iš valstybės biudžeto, kuris kainuotų apie 100 mln. eurų, nekoreguojant valstybės biudžeto, praktiškai yra neįmanomas.
O konstituciškai išimtinė teisė koreguoti biudžetą priklauso Vyriausybei. Iš vienos pusės prezidentas turi iniciatyvos teisę, bet iš kitos pusės, kur jau intervenuojama į Vyriausybės daržą ir į išimtinę jos teisę, atsiranda sandūra tarp valdžių, kur neturime atsakymo“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ kalbėjo M.Lingė.
Seimo nario teigimu, Konstituciniame Teisme tokio klausimo dėl prezidento iniciatyvų dar nėra buvę.
„Ankstesni prezidentai, matyt, jausdami ribas tarp to, kur yra Vyriausybės, ir kur yra kitokia teisėkūros rūšis, neteikdavo įstatymų, kurie keičia biudžeto sandarą. Neturime precedento. O čia tokia iniciatyva jau yra nebe pirmą kartą“, – nurodė konservatorius.
Seimo narys teigė nekalbantis apie konkretų tyrimą, kurį konservatoriai galėtų pradėti dėl šalies vadovo siūlymų – anot jo, šis klausimas iškils savaime, prasidėjus Seimo pavasario sesijai, kada prezidento patarėjai šias iniciatyvas pateiks parlamentui.
Palaikymas protestams nenustebino
Laidos metu Seimo narys M.Lingė tikino, kad konservatoriai, reaguodami į visuomenėje tvyrantį susipriešinimą, savo retorika, viešais veiksmais stengiasi šią įtampą sumažinti. Konservatorius teigė nenustebęs dėl bendrovės „Vilmorus“ atliktos apklausos rezultatų, jog 40 proc. šalies gyventojų palaiko Šeimų sąjūdžio organizuojamus protestus.
„Manyčiau, kad skaičius galėtų būti ir didesnis, žiūrint į tai, kad Šeimų Sąjūdis protestuose veikė ne vienas. Mes matėme pačių įvairiausių politinių jėgų ir iš dabartinės opozicijos tarpo – vieni mitingams scenas finansavo, kiti vežė, kiti šiaip lipo ant scenos ir komunikavo.
Jei sudėtume reitingus tų partijų ar politinių jėgų, kurios taip pat gretinosi, dalyvavo tame procese, matytume, kad tas 40 proc. susiklijuotų, gal būtų net daugiau. Suprantame, kad šio judėjimo protesto formas vienijo tai, kad nepatinka valdžia – tai buvo bendras vardiklis“, – įvertino M.Lingė.
VU TSPMI politologė Ainė Ramonaitė, pristatydama apklausos duomenis, svarstė, kad protestai, susipriešinimas, nuolatinių įtampų palaikymas yra naudingas ir patiems konservatoriams, taip mobilizuojant ir savo elektoratą.
Savo ruožtu M.Lingė tikino, kad jeigu konservatoriams iš tiesų protestai būtų naudingi, partija nebūtų pasukusi dialogo linkme.
„Gal politologai galėtų taip išskaičiuoti. Iš mūsų politinės jėgos žingsnių, ir profesoriaus Vytauto Landsbergio dialogo, pokalbio bandymų matosi, kad tai yra daugiau kelias į deeskalaciją, įtampų nuėmimą, tam tikrus viešus veiksmus. Jei to (protestų – aut.past.) labai reikėtų, turbūt kitokia retorika būtų pasiimta“, – teigė konservatorius.
„Buvo iniciatyvų, kurie bandė ieškoti būdų kalbėtis, bet tai sudėtinga, kai yra rėkimo fazė. Bet manau, kad išeinama iš rėkimo fazės į kitą fazę, kada, po emocijų, galima pradėti dialogą“, – pridūrė jis.
A.Sysas: „Protestai rodo, kad valdžia prisidirbo“
Kalbos apie bandymus mažinti įtampą visuomenėje neįtikino opozicinės socialdemokratų partijos frakcijos Seime atstovo Algirdo Syso.
„Kadangi išklausiau balkono kalbų (V.Landsbergio kalbos iš Signatarų namų balkono – aut.past.), vis tiek ten buvo ne deeskalaciją skatinančių pasisakymų – apie gubernatoriaus paskyrimus ir kitokius dalykus.
Kaip sakė vienas prancūzų prezidentas, kartais reikia geriau patylėti kai kuriais dalykais. Bet ne Vytautas Landsbergis. Vytautas Landsbergis priešus kardu kapoja tiesiai“, – laidos metu kalbėjo A.Sysas.
Socialdemokratas įsitikinęs, kad apklausos duomenys apie 40 proc. siekiantį palaikymą protestams rodo, jog „valdžia prisidirbo“.
„Žmonių nepasitenkinimas kyla. Niekas nevažiuotų, neliptų ir nekalbėtų, jeigu tų problemų nebūtų. Suprantu, kad yra jėgos, kurios specialiai inspiruoja papildomai, bet viskas susikaupia – pradedant pandemija, ribojimais, kainų augimu“, – vardijo Seimo narys.
„Demokratinėje valstybėje gyvename – kiekvienas turi teisę pasakyti, ką galvoja, ir švilpimu arba plojimu išreikšti tai“, – pridūrė jis.
Visą „24/7“ pokalbį su A.Sysu ir M.Linge per „Lietuvos ryto“ televiziją galite pamatyti sekmadienį 16.30 val.
