Reikia pripažinti, kad šventinės rikiuotės ir patriotiškumą skatinti turinčios kalbos Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje daugeliui žmonių per porą pastarųjų dešimtmečių gerokai pabodo.
Jų dažniausiai klausosi tik garbaus amžiaus kauniečiai, moksleiviai ir atsitiktinai užklydę praeiviai. Tiesiog nuobodu. Prieš metus jokios iškilmės išvis nebuvo rengiamos dėl pandemijos sukeltų baimių.
Užtat šiemet galimybių pasireikšti buvo į valias. Dalis kauniečių dar neprašvitus patraukė link Lietuvos ir Lenkijos sienos, mat nusprendė patikrinti, ar tikrai kaimyninės šalies prekybos centruose nuo vasario pradžios sumažinus mokesčius maisto produktai dalijami kone veltui.
Šiek tiek pasistumdę eilėse prie Lenkijos prekybos centrų ir sudalyvavę apsipirkimo varžybose po pietų jie socialiniuose tinkluose jau gyrėsi savo laimikiu ir prasmingai praleista diena arba dejavo dėl ištuštėjusių lentynų ir nevykusia išvyka.
Prieš Vyriausybės ir Seimo sprendimus besišiaušiantys kauniečiai žvalgėsi visai į kitą pusę – jiems rūpėjo Vilniuje rengiamas Vasario 16-osios minėjimas, kuris galėjo virsti ir protesto akcija.
Šios pajėgos buvo gerokai kuklesnės. Link sostinės pajudėjo vos vienas bendraminčių mikroautobusas. Tikėtina, kad dar šiek tiek protestuotojų išvyko savo automobiliais.
Nors šventės išvakarėse dėl galimų provokacijų perspėjo ne tik policijos pareigūnai, bet ir Valstybės saugumo departamento darbuotojai, rimtų incidentų šįkart neįvyko.
Keli minioje iškelti plakatai ir pavienių veikėjų švilpimas šventės šįkart nesugadino, pareigūnai darbo neturėjo. Turbūt ir patys protestuotojai suprato, kad reikšti savo reikalavimus svarbiausių valstybės švenčių metu nėra geriausias sumanymas.
O ką Vasario 16-ąją veikė Kaune likę kauniečiai?
Po tingaus ryto patraukė į miesto centrą ir gatvėse labai greitai neliko vietų automobiliams, o kavinėse – lankytojams.
Išskirtiniu traukos centru šįkart tapo Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra, kurioje galima išvysti ilgai lauktą svečią – Lietuvos Tarybos nutarimą dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, pasirašytą 1918-ųjų vasario 16 dieną Vilniuje.
2017 metų kovo 29 dieną Vokietijos užsienio reikalų ministerijos Politiniame archyve Berlyne Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus L.Mažylio aptiktas Vasario 16-osios Nutarimo variantas su originaliais signatarų parašais yra pats autentiškiausias Lietuvos valstybės gimimo liudijimo egzempliorius.
Turbūt niekas neabejojo, kad toks nutarimas tikrai buvo priimtas, tačiau žinoti ir turėti rankose tvirtą įrodymą – skirtingas jausmas.
Kaune dokumentą pasitikęs jo atradėjas neabejojo, kad Vasario 16-oji – svarbiausia Lietuvos šventė, o šis nutarimas – svarbiausias dokumentas tiek teisine, tiek moraline prasme.
Prof. L.Mažylio žiniomis, kartą šis dokumentas jau pravažiavo pro Kauną, mat geležinkelio linija iš Vilniaus į Berlyną tuo metu driekėsi pro Kauną ir Karaliaučių (Kaliningradą).
Vokietijos užsienio reikalų ministerijos Politinis archyvas sutiko dokumentą leisti eksponuoti 2022 metais Kaune, miestui tapus Europos kultūros sostine.
Pats Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktas ir jo pasirašymo aplinkybės lig šiol neturėjo tiesioginių sąsajų su Kaunu, tačiau prof. L.Mažylis užpildė šią spragą – neįkainojamas dokumentas atrastas būtent šio žinomo kauniečio pastangomis.
Kauniečiai jas iškart įvertino. Vidurdienį, vos atvėrus Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros duris, prie jų jau rikiavosi kelios dešimtys smalsuolių, norinčių savo akimis išvysti ypatingąjį dokumentą.
Viskas labai paprasta – jiems susirinkti nereikėjo jokių raginimų, priekaištų ar prašymų. Žmonės atėjo, nes jiems tiesiog buvo įdomu pamatyti dokumentą, kuris tapo nepriklausomos valstybės pamatu.
