Šventėje dalyvavo klubo „Žalgirio pergalės parkas“ nariai, šauliai, Babtų bendruomenės nariai, Panevėžiuko bendruomenės nariai, Dvasinio ugdymo centro „Esatis“ nariai, Lietuvos rezervo karių asociacijos Kauno skyriaus nariai, Babtų seniūnas Gediminas Pupinis, Kauno rajono savivaldybės tarybos narys Česlovas Paulauskas, Karių veteranų asociacijos kariai, 1990 m. kovo 11-osios akto signataras Leonas Milčius.
Buvęs seimo narys Kęstutis Bacvinka, 1918 metų Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės akto signataro Prano Dovydaičio sūnėnas Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, dimisijos kapitonas, partizanas Stasys Dovydaitis, Žalgirio pergalės parko nariai, šauliai ir kiti šventės dalyviai.
Šventės dalyviai su įvairių organizacijų vėliavomis susirinko prie taip jau vadinamos parke Mindaugo kalvos, kur pernai buvo atidengta ir pašventinta skulptūrinė grupė pirmiesiems Lietuvos valstybės valdovams: Lietuvos karaliui Mindaugui, karalienei Mortai ir Lietuvos Didžiajam kunigiakščiui, karaliaus Mindaugo sūnui Vaišvilkai.
Tai pirmasis Lietuvo paminklais karaliaus sūnui Vaišvilkui. Klubo „Žalgirio pergalės parkas“ pirmininkas Gintautas Tamulaitis papasakojo susirinkusiems apie Lietuvos valstybės susikūrimo ištakas. Vasario 16-osios istorinę reikšmę. Visi žuvusieji už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę buvo pagerbti tylos minute, prie paminklo uždegtas liktorėlis ir padėta pagarbai gėlė.
Prof. Aleksandras Vitkus papasakojo susirinkusiems apie paminklo sukūrimo istorija, apie Didžiojo kunigaikščio Vaišvilkos indėlį į Lietuvos valstybingimo išlaikymą po karaliaus Mindaugo mirties. Gerą nuotaiką prie pirmųjų Lietuvos valdovų skulptūrų suteikė Dvasinio centro „Esatis“ nario Kęstučio Bivainio atikta, pritariant nariams daina „Sudainuokime Lietuvą“.
Gaudžiant būgno garsams, visi patraukė link vienuolikos išsirikiavusių ir įamžintų stogastulpiuose vadų, kurie vedė karius su savo vėliavomis į Žalgirio mūšį. Tai sukurtos skulptūros tautodailininkų stovykloje Babtuose dar 1993 metais, pagal istoriko jau iškeliavusio anapilin profesoriaus Antano Tylos pateiktas istorines foto nuotraukas.
Klubo pirmininkas prie kiekvieno stogastulpio trumpai stabtėlėdavo ir trumpai pateikė informaciją apie kiekvieną karvedį, papasakojo tai, kas yra apie juos žinoma. Kartu buvo ir uždegami liktorėliai ir padedama kiekvienam po gėlės žiedą.
Priėjus Signatarų alėjos pradžią. pirmininkas priminė, kad 1918 m. Vasario 16-osios akto Lietuvos nepriklausomybės signatarų garbei „Signatarų alėja“ parke įkurta 2018 m. Lietuvai švenčiant 100 metų savo gimtadienį. Čia buvo pasodinta kiekvienam signatarui po ąžuoliką. Alėjoje išsirikiavo viso 20 ąžuoliukų.
Jau ketverti metai čia susirenkama ir pagerbiami Lietuvos valstybės kūrėjai, Lietuvos nepriklausomybės akto signatarai. Kiekvienam signatarui ant lentelės su jo biografija Agota Jakutytė ir Rima Petrauskienė užrišo tautinį kaspinėlį.
Perskaičius kiekvieno signataro pavardę ir supažindinus su jų trumpa valstybine veikla, nuskambėdavo kiekvienam Laisvės varpo dūžis mušamas Gedimino Pelėdos. Signatarui ir buvusiam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai tautinę juostą užrišo Kovo 11-osios akto signataras Leonas Milčius.
Na, o Prano Dovydaičio atminimą ir tautinė juostą užrišo sūnėnas Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, dim. kpt. Partizanas, šaulys Stasys Dovydaitis. Taip iškilmingai buvo pagerbti visi signatarai.
Signatarų alėjos pabaigoje sustoję ratu, pirmininkas suteikė sveikinimo žodį Kauno rajono savivaldybės tarybos nariui Česlovui Paulauskui, Kovo 11-osios akto signatarui Leonui Milčiui, Babtų seniūnui Gediminui Pupiniui, Karių veteranų asociacijos ir Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos viceprezidentui dimisijos kapitonui Vydmantui Augučiui.
Sveikinimo žodį tarė ir buvęs Seimo narys, miškininkas Kęstutis Bacvinka. Ypač džiaugsmingai buvo sutiktas Prano Dovydaičio sūnėnas Stasys Dovydaitis, kuris papasakojo savo atsiminimus apie savo dėdę 1918 m. Vasario 16-osio Lietuvos nepriklausomybės akto signatarą Praną Dovydaitį.
Šventės pabaigoje visi sugiedojo „Tautišką giesmę“. Šventės pabaigą vainikavo Dvasinio centro „Esatis“ atlikta daina „Pinavija“.
