Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas neslepia, kad šalia priešiškus plakatus laikiusių asmenų stovėjo policijos pareigūnai, tačiau pažymi, jog tokių priemonių teko imtis, siekiant išvengti galimų neramumų.
Savo ruožtu Vilniaus universiteto sociologė dr. Rūta Žiliukaitė mano, kad policija šiuo atveju perlenkė lazdą, nes įstatymai nedraudžia pavieniams asmenims į renginį atsinešti plakatus su juose išsakyta asmenine pozicija.
Tuo tarpu Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis įsitikinęs, kad lazdą perlenkė patys protestuotojai, kovojantys prieš demokratiniu būdu išrinktą valdžią.
Mano, kad policija perlenkė lazdą
Kultūros istorijos tyrinėtojas, visuomenės veikėjas, buvęs prezidento Valdo Adamkaus patarėjas Darius Kuolys feisbuke pažėrė kritikos policijos veiksmams dėl reikalavimo prie Prezidentūros susirinkusiems asmenims išsinešti plakatus ir grįžti jau be jų.
„Gal be šitų plakatų, mielasis“, – mestelėjo „šiam asmeniui“ praeidamas Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda. „Šis asmuo“ – tai pilietis Kazys Grabys, Atgimimo ir pirmaisiais Nepriklausomybės metais buvęs Lietuvos Sąjūdžio Panevėžio skyriaus sekretoriumi, 1991-ųjų sausį gynęs Parlamentą, ilgai priklausęs Tėvynės Sąjungos politinei partijai.
Regis, šiandien Vilniuje vidaus reikalų ministrė, nežinia, ar merui pritarus, buvo sustabdžiusi Lietuvos Respublikos Konstitucijos veikimą“, – rašė jis.
Vilniaus universiteto sociologė dr. R.Žiliukaitė aiškino, kad galima diskutuoti, ar valstybinių švenčių metu reikšti savo protesto balsą yra tinkamas laikas ir vieta, tačiau ji atkreipė dėmesį, jog įstatymuose nėra apibrėžta, kad to daryti negalima.
Sociologės teigimu, savivaldybė tiesiog galėjo paskirti kitą vietą protestui, kad skirtingų požiūrių asmenys tądien nesusidurtų tarpusavyje ir Vasario 16-ąją paminėtų taip, kaip jiems norisi.
„Daugelyje demokratinių šalių per šventes vyksta protestai. Sostinėse vyksta protestai. Koks yra pagrindas tai įstatymiškai uždrausti? Be abejo, tuomet tai yra teismo reikalas nustatyti, ar buvo tinkamai įvertinta situacija, ar buvo pagrindo nesuteikti teisės Lietuvos šeimų sąjūdžiui mitinguoti“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė R.Žiliukaitė.
Pašnekovė pabrėžė, kad esą niekas neabejoja, jog protesto būdas, kai yra švilpiama, triukšmaujama ir kitaip trukdoma viešajai tvarkai renginių metu, yra netinkamas, tačiau ji kritikavo ir valdžios poziciją visus protestuotojus sieti su marginalais, nes tai „reiškia paneigti, kad tie žmonės egzistuoja“.
„Tiesiog paneigti, pasakyti, kad jų Lietuvoje nėra. Ir tie žmonės tai girdi. Jiems yra sakoma: jūsų nėra, yra keletas žmonių, gerai apmokėtų, susietų su Rusijos spec. tarnybų pastangomis destabilizuoti padėtį valstybėje. Turime aiškiai susietą liniją. Mes tarsi sakome, kad yra keletas protestuotojų, keletas rėksnių, keletas neadekvačiai besielgiančių žmonių.
Tikrai su kai kuriais tokiais žmonėmis neįmanoma kalbėtis, nes jie neturi noro kalbėtis, jie turi savo ultimatumus, reikalavimus, elgiasi taip, kaip nė vienoje demokratinėje šalyje nebus toleruojama, nes smurtas niekur nėra toleruojamas, o įstatymų viršenybė visose demokratinėse šalyse yra labai svarbus dalykas.
Bet aš noriu pasakyti, kad susieti protestuotojus tik su tais keliais organizatoriais yra labai klaidinga, nes tada tie žmonės, kurie protestuoja, yra nepatenkinti, remia Lietuvos šeimų sąjūdžio protestus, jaučiasi nematomi“, – aiškino R.Žiliukaitė.
Sociologė taip pat išskyrė D.Kuolio aprašytą situaciją apie vyrą, kuris vienas ramiai stovėjo su plakatu rankose. Anot jos, jei jis tiesiog atsinešė plakatą, tačiau nesmurtavo, netriukšmavo, jis neturėjo susilaukti tokio policijos dėmesio.
„Tai yra vienas žmogus. Žodžio laisvės juk niekas nepanaikino. Jeigu tas žmogus nešasi plakatą ir jis nesmurtauja, ar jis šiuo atveju turi patekti į akiratį? Bet iš tiesų jie visi pateko į akiratį ir tikrai buvo daug didesnio dėmesio centre“, – stebėjosi R.Žiliukaitė.
„Demokratinėse šalyse policijos tikrinimai yra įstatymu reglamentuoti. Čia yra labai slidus dalykas – ar tai buvo perlenkta lazda, ar iš tiesų buvo tam pagrindo. Vieno žmogaus atžvilgiu, aš manau, kad tai buvo iš tiesų perlenkta lazda“, – pridūrė sociologė.
Neslepia, kad prie žmonių su plakatais budėjo policija
Policijos generalinio komisaro pavaduotojas A.Paulauskas pateikė savo poziciją. Jo teigimu, policija turėjo nemažai informacijos apie galimas grėsmes, todėl buvo daroma viskas, kad būtų išvengta galimų provokacijų bei smurtinių veiksmų.
„Šiandien, praėjus šiems renginiams, galime plačiau kalbėti apie grėsmes, apie kurias mes, policija, žinojome dar iki šio renginio. Tai yra labai svarbu, norint paaiškinti, kodėl būtent taip veikė policija.
Tikrai turėjome gausiai tiek ir žvalgybinės informacijos, tiek informacijos iš atvirųjų šaltinių, socialinės medijos apie tai, kad galimos provokacijos, galimi net tam tikri smurtiniai protrūkiai minėjimo metu. Tai darė įtaką mūsų, kaip policijos, veiksmams, būtent siekiant užkardyti kelią tam, kad renginys praeitų saugiai ir taikiai.
Tai tikrai kreipėme dėmesį į žmones, kurie atsinešė tam tikrus plakatus. Mūsų pareigūnai buvo šalia dėl keleto priežasčių. Kai kuriais atvejais pareigūnai netgi prašė, kad, jei galėtų, žmonės tuos plakatus susuktų. Niekas nesiruošė jų išprašyti iš tų vietų. Tiems žmonėms buvo leista dalyvauti visuose renginiuose, jie buvo atviri.
Tiesiog tam, kad nebūtų išprovokuotas konfliktas, nes, žinote, vienoje nedidelėje erdvėje (…) buvo susirinkę apie 4-5 tūkstančius žmonių. Ir čia įsiplieskęs bet koks mažiausias konfliktas tikrai galėjo virsti į nevaldomus dalykus, kurie galėjo sukelti be galo sunkias pasekmes“, – „Žinių radijuje“ pasakojo A.Paulauskas.
Policijos generalinio komisaro pavaduotojas neslėpė, kad pareigūnų akiratyje buvo būtent žmonės su plakatais.
„Dėl to dažnu atveju, mes to ir neslėpėme, šalia plakatus laikančių žmonių, reiškiančių kitokią nuomonę, tiesiog šalia stovėjo vienas ar du policijos pareigūnai, kurių tikslas buvo preventyviai užkardyti fizinį kontaktą, perėjimą protesto į kažkokias muštynes“, – dėstė jis.
Į šį pasisakymą sureagavo R.Žiliukaitė.
„Aš puikiai suprantu, kad policijos darbas buvo sunkus šito renginio metu, užkardyti galimus smurtinius įvykius ar galimas provokacijas yra sunku. Tačiau iš tiesų prašymas susukti plakatą, kad nesupykdytum ko? Taikiai švęsti pakviestų miestiečių? Jis labai slidus“, – pastebėjo sociologė.
„Taip, buvo keletas atvejų, kur nepaneigsime, kad policijos pareigūnai galbūt prašė ir susukti tuos plakatus, tačiau daugeliu atveju buvo leista juos atsinešti. Turbūt visi matėme ir vaizdo įrašus iš balkonėlio, kur žmonės stovėjo išsikėlę plakatus ir tai jiems buvo leista.
Negalime vienareikšmiškai teigti, kad policija draudė visus plakatus ir tų žmonių neįleido į renginio vietą. Taip nebuvo“, – patikino A.Paulauskas.
Jis akcentavo, kad policija tikrai nesaugo valdžios nuo kritikos, o svarbiausias jos uždavinys – apsaugoti pačius žmones.
„Galiu užtikrintai pareikšti, kad Lietuvos policija dirba Lietuvos žmonėms. Nesaugome valdžios nuo kritikos. Saugome Lietuvos žmones nuo neapgalvotų sprendimų, apsireiškimų, kurie gali peraugti į smurtinius dalykus, kas manau nepriimtina net ir demokratinėse valstybėse“, – konstatavo policijos generalinio komisaro pavaduotojas.
V.Landsbergis: „Pagalvokit iš tos pusės, kas perlenkia lazdą“
Atkuriamojo Seimo pirmininkas V.Landsbergis įsitikinęs, kad policijos veiksmai nebuvo lazdos perlenkimas, bet atsargumas.
„Manau, kad perlenkė lazdą tie žmonės, kurie nutarė, kad jau laikas versti valdžią Lietuvoje. Jie gi iki šiol reikalauja pakeisti Vyriausybę. Kas jiems suteikė tokius impulsus keisti Vyriausybę? Ai, ponas Raimondas Grinevičius pareikalavo, gerai, keičiame Vyriausybę. Taigi žmonės visiškai neadekvatūs“, – kalbėjo V.Landsbergis.
„Tai nėra lazdos perlenkimas, tai yra atsargumas. Ėjo per visą Lietuvą didelė agitacija socialiniais tinklais: „Važiuojame visi į Vilnių, parodysime jiems, nušluosime!“. O kas statė kartuves prie Seimo? O kas šaukė „Šalin Seimą“, „Seimą lauk!“.
Tai kas tai yra per žmonės? Tai jie prieš demokratiją, prieš išrinktą valdžią? Jie nori diktatūros, fašizmo, ko jie nori? Pagalvokit iš tos pusės, kas perlenkia lazdą“, – pareiškė profesorius.
