„Aš tikiuosi šventės ir, manau, kad nesutarimai ir jokie skirtingi požiūriai į vakcinas, Stambulo konvenciją ar kažkokius kitus klausimus nėra tokie dideli, kad jie galėtų paneigti tą dovaną, kurią likimas lietuvių tautai, Lietuvos tautai davė Vasario 16-ąją“, – LRT radijui teigė I. Šimonytė.
„Sakyčiau, kad bandymas kažkokiu būdu tai sumenkinti keliant kažkokį triukšmą, trukdant kalbėtojams kalbėti ar panašiais būdais galbūt labiau rodo žmonių nepagarbą sau negu kažką kito“, – pridūrė ji.
Paklausta, ar buvo galima padaryti kažką kitaip, kad tų neramumų Vasario 16-ąją nekiltų, premjerė teigė, kad buvo galima COVID-19 pandemiją palikti savieigai, valdytis pačiai. Vis tik, pasak I. Šimonytės, tokiu atveju veikiausiai pandemijos kaštai būtų buvę gerokai didesni.
„Klausimas, kokie gi būtų tuomet kaštai ir ar tai išties būtų buvę geriau? Nes tokiu atveju veikiausiai mes būtume turėję žymiai didesnį mirčių skaičių, galbūt būtume turėję įvesti daug griežtesnį karantiną ir daug griežtesnius ribojimus žmonėms ir tuomet vėlgi tai būtų sukėlę tam tikrą nepasitenkinimą“, – sakė premjerė.
„Tačiau visą laiką reikia labai aiškiai suprasti, ir aš tą labai aiškiai suprantu, kad neįmanoma rasti sprendimų, kurie tiktų visiems, o demokratijos valdymo forma yra tokia, kad savo nepasitenkinimą žmonės gali reikšti. Todėl visiškai įmanoma, kad elgiantis priešingai, kažkaip kitaip, būtų tiesiog kita grupė, kuri būtų nepatenkinta Vyriausybės veiksmais. Galbūt ji elgtųsi nuosaikiau, galbūt ji elgtųsi taip pat, šito pasakyti niekas negali“, – taip pat pažymėjo ji.
I. Šimonytė akcentuoja, kad problema yra tai, jog daugelis lietuvių, kritikuodami valdžios sprendimus, yra linkę sau prisiskirti tautos vaidmenį. Vis tik ministrė pirmininkė mano, kad parlamentinėje demokratijoje Vyriausybės vadovas privalo atsiskaityti visų pirma parlamentui.
„Aš tikrai nebijau žmonių. Ir susitikti man nėra jokios problemos. Klausimas, kas išties yra pašnekovas kitoje pusėje. Nes, man atrodo, problema yra tokia, kad labai daug žmonių Lietuvoje sau prisiskiria tautos vaidmenį ir sako: aš esu tauta. Tai aš taip pat esu iš tos pačios tautos ir turiu taip pat teisę turėti savo nuomonę, kaip dalykai turėtų būti daromi“, – teigė I. Šimonytė.
„Galbūt kažkas įsivaizduoja, kad galima atsistoti ant postamento ir pasikalbėti su 3 mln. žmonių, bet, matyt, kad taip nevyksta. Aš manau, kad parlamentinėje demokratijoje žmonėms iš principo atstovauja renkama valdžia, atstovaujamasis organas, pavadinimu parlamentas, ir pirmiausiai ten Vyriausybės vadovas privalo atsiskaityti žmonėms už tai, ką daro“, – taip pat pažymėjo Vyriausybės vadovė.
ELTA primena, kad, Vilniaus savivaldybė nesuteikė leidimo Vasario 16-ąją Lietuvos šeimų sąjūdžiui miesto centre organizuoti mitingą.
Minint Sausio 13-ąją, Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo vyko Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija.
Šio renginio metu įvyko ir Lietuvos šeimų sąjūdžio protestas prieš pandemijos politiką. Mitingo dalyviai šūksniais ir švilpimu sudrumstė Nepriklausomybės aikštėje vykusį oficialų Laisvės gynėjų dienos minėjimą.
Protestuotojai nušvilpė Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir premjerės Ingridos Šimonytės sakytas kalbas. Švilpti minia ėmė ir kalbant vienai iš „Kronikos“ bendradarbių Bernadetai Mališkaitei. Būtent „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ bendradarbiams per vykusį minėjimą buvo įteikta Laisvės premija.
Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo ir prezidentas Gitanas Nausėda. Prezidentas protestuotojų buvo pasitiktas kur kas pagarbiau.
Po renginio tiek premjerė, tiek Seimo pirmininkė žurnalistams sakė, kad per renginį triukšmavę žmonės pademonstravo nepagarbą žuvusiųjų artimiesiems. Kiek vėliau situaciją pakomentavo ir prezidentas G. Nausėda. Išplatintame komentare šalies vadovas apgailestavo, kad Lietuvai ypač svarbaus minėjimo metu dėmesys buvo sutelktas kitiems tikslams.
