Kas gali ar negali dirbti advokatu, Vilniaus apygardos teismas (VAT) nusprendė net neišklausęs Lietuvos advokatūros argumentų.
Apie VAT sprendimą neleisti iš advokatų sąrašų išbraukti korupcija kaltinamo advokato Romualdo Mikliušo advokatūra sužinojo tik tuomet, kai nebebuvo galima nei pateikti savo paaiškinimų, nei apskųsti nutarties.
Dingo ir vėl atsirado
Sausio 26-ąją advokatūros atstovai gavo pranešimą, kad į elektroninę teismų sistemą įkeltas naujas VAT dokumentas, bet jo perskaityti neturėjo galimybės.
„Duomenų peržiūrėti negalima. Duomenys neegzistuoja arba neturite teisės jų peržiūrėti“, – tokį užrašą perskaitė susipažinti su dokumentu bandę advokatūros atstovai.
Netrukus pranešimas apie gautą dokumentą visai dingo.
Nors VAT svarstė ir sustabdė advokatūros priimtą sprendimą, jos atstovai neturėjo galimybės susipažinti nei su R.Mikliušo skundu, nei su teismo nutartimi.
Teisėjo Dainiaus Rinkevičiaus priimta nutartis elektroninėje teismų sistemoje vėl atsirado tik tada, kai apskundimo terminas jau buvo pasibaigęs.
Gedimas ar manipuliacija?
Advokatūros atstovai VAT pateikė atskirąjį skundą, o dėl nuslėptų dokumentų kreipėsi į Nacionalinę teismų administraciją, kuri prižiūri elektroninę teismų sistemą. Advokatūra pareikalavo raštu atsakyti, kas ir kada į elektroninę sistemą įkėlė, o vėliau iš jos išėmė teismo nutartį.
Kodėl ir kieno iniciatyva dingo, o vėliau vėl atsirado bylos duomenys, advokatūra atsakymų kol kas negavo.
Neįprasti ir iki šiol nepaaiškinti teismo veiksmai advokatams sukėlė nemažai abejonių.
„Garsiojoje teisėjų korupcijos byloje R.Mikliušas kaltinamas bandymu papirkti teisėją Stasį Lemežį, kuris anksčiau dirbo Vilniaus apygardos teisme.
R.Mikliušo ieškinį dėl advokatūros sprendimo svarstė tas pats teismas“, – sutapimus vardijo Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas Mindaugas Kukaitis.
Teis ir buvusį teisėją
Sprendimą laikinai išbraukti R.Mikliušą iš advokatų sąrašų advokatūra priėmė praėjusių metų gruodžio 16-ąją, praėjus kelioms dienoms po to, kai jo byla buvo perduota Klaipėdos apygardos teismui.
Bylos duomenimis, 2018 metų rudenį bei 2019 metų pradžioje R.Mikliušas su tuomečiu advokatu Drąsučiu Zagrecku susitarė už piniginį atlygį paveikti tuo metu VAT dirbusį teisėją S.Lemežį, kad priimtų jiems reikalingus sprendimus.
Vienu atveju buvo prašoma, kad VAT teisėjų kolegija įtariamajam paskirtą suėmimą pakeistų švelnesne kardomąja priemone. Kitu atveju siekta, kad teisėjas S.Lemežis patenkintų teisės vairuoti netekusio asmens skundą ir panaikintų šią bausmę.
Kaltinime teigiama, kad R.Mikliušas per du kartus D.Zagreckui perdavė 9000 eurų. Dalis šių pinigų už neteisėtą poveikį teisėjui turėję likti D.Zagreckui, o 5 tūkst. eurų atitekti S.Lemežiui, jei pavyktų įgyvendinti neteisėtus prašymus.
Teisėjui S.Lemežiui įtarimai buvo pareikšti jam jau išėjus į pensiją.
Laukė tyrimo pabaigos
Advokatūros sprendimu teisėjo papirkimu įtariamas R.Mikliušas iš advokatų sąrašo turėjo būti išbrauktas nuo šių metų kovo 1 dienos iki galutinio teismo sprendimo. Jei kaltinimai nepasitvirtintų, jis vėl galėtų grįžti į advokatų gretas.
M.Kukaičio teigimu, Advokatų taryba neskuba išbraukti iš sąrašų korupcija įtariamų advokatų, todėl ir R.Mikliušo veikla laikinai buvo sustabdyta tik tuomet, kai jo byla pasiekė teismą.
R.Mikliušas tokį Advokatų tarybos sprendimą apskundė teismui. Su jo skundu susipažinęs VAT teisėjas D.Rinkevičius nusprendė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti advokatūros sprendimą.
Sprendimas – keistas
Advokatūros atstovus pribloškė ne tik tai, kad teismas neklausė jų nuomonės ir laikinąsias apsaugos priemones pritaikė jiems apie tai net nepranešęs. Keistas pasirodė pats sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
„Šios priemonės paprastai taikomos tuomet, kai be jų neįmanoma įvykdyti teismo sprendimo. Pavyzdžiui, žmogus, iš kurio bandoma prisiteisti skolą, gali išparduoti ar paslėpti savo turtą, todėl jį reikia laikinai areštuoti.
Šiuo atveju net neįmanoma situacija, kad teismo sprendimas nebūtų įvykdytas, – jei teismas nuspręs, jog R.Mikliušas iš advokatų sąrašų buvo išbrauktas be pagrindo, mes jį grąžinsime tą pačią sekundę“, – aiškino M.Kukaitis.
Teisininko nuomone, tokį sprendimą priėmęs teismas įsikišo į advokatų veiklą: „Priimdama sprendimą dėl R.Mikliušo Advokatų taryba įvertino kaltinime nurodytus duomenis ir vienbalsiai nutarė, kad tai gali pakenkti advokato ir advokatūros vardui.“
Vardijo keblias situacijas
Advokatų taryba nutarė, kad korupcija įtariamas advokatas gali net pakenkti savo klientams. Žinodami, kad jis įtariamasis, teisėjai gali kitaip reaguoti į jo išsakomas pastabas ir klausimus.
„Savo klientus ginančiam advokatui gali tekti dalyvauti posėdžiuose tame pačiame teisme, kur teisiamas ir jis pats.
Be to, gali pasitaikyti, kad bylą nagrinės tas pats teisėjas ar ateis tas pats prokuroras, kuris pateikė kaltinimus pačiam advokatui“, – apie galimas keblias situacijas svarstė M.Kukaitis.
Bet tokie galimi variantai visai kitaip atrodė advokatūros sprendimą sustabdžiusiam teisėjui D.Rinkevičiui. Jis nurodė, kad laikinai išbraukus R.Mikliušą iš advokatų sąrašų gali nukentėti jo klientai.
Pralaimėjo pirmą kartą
Advokatūros sprendimui sustabdyti nusikaltimu įtariamo advokato veiklą teismas nepritarė pirmą kartą.
„Tai yra advokatūros teisė, ji turi įvertinti situaciją ir nuspręsti, sustabdyti įtariamo advokato veiklą ar ne. Mes siekiame, kad advokatūra nebūtų siejama su korupciniais veiksmais, o teismas tam prieštarauja“, – kalbėjo M.Kukaitis.
Kai 2019 metų vasarį buvo pradėta tirti vadinamoji teismų korupcijos byla, advokatūra nesustabdė nė vieno įtarimų sulaukusio advokato įgaliojimų.
Laikinai išbraukti iš advokatų sąrašų pasiprašė tik D.Zagreckas, apie kurį sukasi daugelis garsiosios bylos istorijų.
Vėliau buvo laikinai sustabdyta dar kelių advokatų veikla, vienas jų, Marius Navickas, tokį sprendimą taip pat buvo apskundęs teismui, tačiau teisėjai tada nusprendė nesikišti į advokatūros veiklą.
Skundėsi ir kitų labui
Tuo metu ieškinį teismui pateikęs R.Mikliušas atkreipė dėmesį, kad su įtarimų sulaukusiais advokatais advokatūra esą elgiasi skirtingai. Vieni, net sulaukę sunkesnių įtarimų ir pripažinę savo kaltę, dirba toliau, o kitų skubama atsikratyti bylai vos pasiekus teismą.
„Pagal dabar turimus duomenis, yra didžiulis šansas, kad galime būti išteisinti. Kas tuomet dėl tokių advokatūros sprendimų atlygins žalą – visi advokatai? Priimti tokius sprendimus galima tik tūkstančiu procentų įsitikinus, kad iš sąrašų išbrauktas advokatas bus nuteistas“, – kalbėjo R.Mikliušas.
Šis teisininkas tvirtino advokatūros sprendimą skundęs ne tik dėl savęs, bet ir dėl tolesnio savo kolegų darbo.
Jo vadovaujamoje kontoroje dirba dar aštuoni advokatai, jam priklauso ir kontoros patalpos.
„Dar vienas, ir turbūt svarbiausias, mano skundo motyvas, kad nušalinti nuo advokato darbo manęs nėra prašę net bylą tiriantys prokurorai. Niekas neprieštarauja net tada, kai ginu klientus ir Specialiųjų tyrimų tarnybos tirtose bylose“, – kalbėjo advokatas.
Stebėjosi dėl tylos
R.Mikliušas tikino, kad nei jo ieškinio, nei VAT nutarties niekas specialiai neslėpė. Jis neatmetė, kad advokatūros atstovai jos matyti nenorėjo specialiai, – jiems galėję nepatikti skundo motyvai.
Advokatas teigė šįkart nesusidūręs su jokiais elektroninės sistemos trikdžiais: „Aš kelis kartus buvau prisijungęs ir mačiau visus bylos dokumentus. O jei ir buvo kokių sutrikimų, tai ne teismo problema. Ne teismas tą sistemą prižiūri.“
Anot R.Mikliušo, advokatūra žinojo apie jo pateiktą ieškinį, nes jų teisininkė pateikė Advokatų tarybos pirmininko Igno Vėgėlės pasirašytą įgaliojimą dalyvauti šioje byloje.
„Kodėl negalėdami perskaityti elektroninėje sistemoje esančių dokumentų advokatūros atstovai nesiėmė jokių veiksmų?
Sutrikimų pasitaiko gana dažnai, bet tuomet reikia skambinti į teismą, jis susisiekia su sistemą administruojančia bendrove ir viskas išsprendžiama. Jie kažkodėl tylėjo ir subruzdo tik praėjus terminui“, – dėstė R.Mikliušas. Jo žiniomis, VAT sutiko pratęsti terminą ir leisti advokatūrai pateikti skundą.
