Nuo ankstyvos vaikystės Varėnos r. Matuizų kaime gyvenanti keturiasdešimtmetė Ramunė Šerpenskienė čia augina vaikus, džiaugiasi kaimo ramybe, geru susisiekimu su kitais miestais ir vis gražėjančia aplinka.
„Man labai gražios Matuizos, o šiandieninis kaimas kaip diena nuo nakties skiriasi nuo ankstesnio. Kai atvyksta svečių, be jokios gėdos viską aprodau: senąsias ir naująsias Matuizas, tvenkinių erdvę, sutvarkytą centrą, atnaujintą kultūros namų aplinką. Svečiai aikčioja ir stebisi, kaip gražiai mes gyvename. Be to, gyvenant kaime nėra spūsčių, grynas oras, o iki Varėnos nuvažiuojame vos per kelias minutes, tad tokios gyvenamosios vietos galima ir pavydėti“, – vardija moteris.
Geri pavyzdžiai užkrečia
Matuizų kaimo seniūnas Mindaugas Matuiza sako, jog nesvarbu, didmiestyje ar kaime, noras gyventi gražiai visur yra toks pats, todėl kaimas nesnaudžia ir naudojasi visomis įmanomomis galimybėmis pasigražinti.
Nuo praėjusių metų pavasario matuiziškiams duris atvėrė atnaujintas kultūros centro pastatas, nauja laisvalaikio erdve tapo jo prieigos: čia sutvarkyta aplinka, atnaujinti pėsčiųjų takai ir laiptai, įrengtas apšvietimas. Prie greta esančių daugiabučių įrengtos vaikų žaidimų aikštelės, pasivaikščiojimo erdvės, mažosios architektūros elementai, pasodinta medžių. Atnaujinti kaimo veidą leido dalyvavimas ES finansuojamame projekte, skirtame viešosios infrastruktūros atnaujinimui ir pritaikymui bendruomenės poreikiams.
„Mūsų kaimo centre yra įsikūrusi mokykla, kultūros centras ir bendruomenės namai, driekiasi pagrindinė pėsčiųjų arterija iš senojo kaimo iki geležinkelio stoties. Anksčiau ši vieta nebuvo patraukli: kultūros centro pastatas buvo nerenovuotas, aplinka nesutvarkyta ir skurdoka, sena asfalto danga ir ištrupėjusiais laiptais vaikščioti buvo nepatogu ir nesaugu. Šiandien vaizdas visai kitoks“, – komentuoja kaimo seniūnas M. Matuiza.
Žmonės „nemiega“ ir turi „parako“
Jo teigimu, matydama atsinaujinantį kaimą noru jį gražinti užsikrečia ir gyventojų bendruomenė: organizuojami meno, muzikos ir sporto renginiai, kuriuose noriai dalyvauja tiek jauni, tiek vyresni gyventojai, švenčiamos kalendorinės šventės, žmonės pasisiūlo ir padėti aptvarkyti aplinką.
„Pernai prieš Kalėdas žmonės gamino Miško senius iš eglišakių, dabino spalvingom kepurėlėm ir puošė jais kaimą, dar ir dabar tie seniai stovi. Bendruomenės iniciatyva sutvarkyti prie gyvenvietės esantys nedideli tvenkinėliai, yra lieptas, galima nusimaudyti. Šalia padaryta scena, lauko baldai, čia vyksta Joninės, Gandrų palydėtuvės rudenį. Mūsų žmonės „nemiega“, turi ir idėjų, ir „parako“ jas įgyvendinti“, – džiaugiasi M. Matuiza.
R. Šerpenskienė antrina, kad vien sykį sutvarkyti aplinką ir ją atnaujinti nepakanka, reikia ir pastovių gyventojų pastangų ir iniciatyvos. „Gyventojai neturi tikėtis, kad viskas bus padėta ant lėkštutės. Žmonės imasi padėti – tai sniegą padeda nukasti, tai žolę prieš renginį nušienauja, šiukšles apsirenkame“, – pasakoja ji.
Tuštėjimo nejaučia
Matuizų seniūnas apie kaimo ateitį kalba optimistiškai: svajojantys apie gyvenimą mieste išvažiuoja, tačiau daugelis lieka, nes veiklos yra ir Matuizose. Atsigauna plytinė, veikia grybų supirkimu ir konservavimu užsiimanti įmonė, be to, daug kas gyvena kaime, o dirba Vilniuje. Pašnekovas juokauja, kad rytais ir vakarais eismas kaime – kaip dideliame mieste, mat sostinėje įsikūrusios prekybos, gamybos bei logistikos įmonės autobusais vežasi darbuotojus.
„Jaučiame ir naują bangą, kuomet žmonės iš didmiesčių ieško sodybų laisvalaikiui ar nuotoliniam darbui kaimuose. Atsirado ir pas mus daugiau taip vadinamų naujakurių – atvažiuoja, apsižiūri, kad graži aplinka, ir įsigyja namus, kad galėtų pabėgti nuo miesto, pandemijos, didelių žmonių srautų. Na, o mes pasiruošę juos priimti“, – tikina jis.
Bėgti iš Matuizų nesiruošia ir R. Šerpenskienė, nors atvirauja, kad yra buvę visokių minčių. „Vis dėlto šiuo metu miestas gražėja, mūsų šeima susikūrė pakankamą gyvenimo gerovę. Netoli yra viskas, ko reikia – už kelių minučių kelio esančioje Varėnoje lankomės parduotuvėse, naudojamės paštomatais, sveikatinamės naujame baseine su pirtimis. Ir pragyvenimui išlaidų reikia mažiau, nes viskas pigiau nei didmiesčiuose. O ir Vilnius netoli – vyras važinėja ten į darbą“, – gyvenimo kaime privalumus vardija moteris.
