„Galimybių paso įvedimo pirminis tikslas buvo tas, kad suvaldytume viruso plitimo greitį ir mastą. Mums tai tikrai pavyko. Jeigu pašnekintumėte ekspertus, visi patvirtintų, kad rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesiais mes tikriausiai būtume turėję ne atvejų skaičiaus mažėjimo tendenciją, bet didėjimo“, – LRT laidoje „Dienos tema“ praėjusį trečiadienį kalbėjo A.Dulkys.
Tiesa, portalo lrytas.lt skaitytojai netruko pastebėti, kad kasdien skelbiami susirgimų skaičiai tuomet rodė ką kita. Maždaug nuo vasaros vidurio po truputį didėti pradėję kasdieniai sergamumo skaičiai piką pasiekė būtent spalio mėnesį, o žemyn leistis pradėjo tik nuo lapkričio pradžios.
Būtent spalį Lietuvoje per dieną buvo fiksuojama apie 3 tūkst. naujų koronaviruso atvejų. Paskutinį kartą 3049 nauji COVID-19 atvejai buvo fiksuoti lapkričio 9 d. ir tik nuo šios dienos jų skaičius iš tiesų pradėjo mažėti. Trijų tūkstančių paros susirgimų riba vėl buvo peržengta šių metų sausio 4 d.
Tačiau, kaip aiškina Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), šiuo atveju reikėtų vertinti ne kasdienius sergamumo duomenis, o pandemijos pagreitį, kuris nuo rugsėjo mėnesio pradėjo pastebimai mažėti.
Pandemijos pagreitis rodo atvejų skaičiaus pokytį. Kai jis teigiamas, pandemija plečiasi, kai neigiamas – slūgsta. SAM atstovai atreipė dėmesį, kad aukščiausias pandemijos pagreitis praėjusį rudenį buvo fiksuotas rugsėjo 16 d. – +35,1 proc.
Po galimybių paso įvedimo jis su pertrūkiais palengva mažėjo ir spalio pabaigoje neviršijo +10 proc. Galiausiai lapkričio 8 d. pandemijos pagreitis pirmą kartą pasiekė neigiamą išraišką (-4 proc.). Iki tol neigiamas pandemijos pagreitis nebuvo fiksuotas nuo liepos 5 d.
Į rugsėjo vidurio lygį pandemijos pagreitis grįžo tik gruodžio pabaigoje, o tai sietina su omikron atmainos paplitimu.
V.Zemlys-Balevičius: tikslų poveikį išmatuoti sunku
Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius portalui lrytas.lt aiškino, kad klaidinga užsikrėtimų skaičius aiškinti, atsižvelgiant tik į tai, ar tuo metu buvo taikomas galimybių pasas. Jo teigimu, koronaviruso plitimo greitis priklauso nuo daugelio atskirų veiksnių.
„Reikia nepamiršti, kad tai – sezoninė liga. Todėl atvejų augimas rudenį buvo neišvengiamas. Delta banga palietė neproporcingai daug vaikų, o jiems dar nė vakcinų nebuvo. Iš dalies tai parodo galimybių paso poveikį, nes populiacija skeliama į dvi dalis.
Vienoje – vaikai, kurie neapsaugoti ir ženkliai pradėjo sirgti. Kitoje populiacijoje suaugusieji, kurių nemaža dalis buvo apsaugoti nuo viruso. Žinoma, yra problema, kad apsaugota ir neapsaugota populiacijos viena su kita sąveikauja“, – pastebėjo duomenų mokslininkas.
Anot jo, tikslų galimybių paso poveikį išmatuoti sunku, nes nėra atskiros kontrolinės asmenų grupės, kuri būtų gyvenusi be galimybių paso, nėra ir kaip palyginti, kokie užsikrėtimų skaičiai būtų buvę be šios priemonės. Todėl galimybių paso poveikį, kaip pažymėjo V.Zemlys-Balevičius, galima vertinti per vakcinų įtakos pandemijai prizmę.
„Deltos bangoje ir mirčių pikas buvo mažesnis, ir susirgimų buvo mažiau, palyginus su antrąja koronaviruso banga, kuri buvo prieš metus. Tai susiję su paskatinimu skiepytis. Dvi vakcinos prieš delta atmainą apsaugojo ir nuo užsikrėtimo, ir nuo ligos. Tik su omikronu apsauga nuo užsikrėtimo ženkliai sumažėjo.
Kai į galimybių pasą žiūrima per vakcinavimo prizmę, tai aišku, kad jis ženkliai prisidėjo prie pandemijos valdymo. Kaip išmatuoti tai skaičiais? Mes žinome, kad vakcinos išgelbėjo kelis tūkstančius žmonių. Kai negali tiesiogiai paskaičiuoti tiesioginės priemonės įtakos, tenka ieškoti kitų rodiklių.
Tuomet dėliojasi mozaikos vaizdas, kad galimybių pasas buvo sėkmingas projektas“, – įsitikinęs duomenų mokslininkas.
S.Čaplinskas: vienu metu gali veikti daug faktorių
Panašiai kalbėjo ir virusologas, profesorius Saulius Čaplinskas. Jis tvirtino, kad, vertinant tai, jog galimybių pasas buvo įvestas nuo rugsėjo 13 d., turėjo praeiti dar kelios savaitės, jog statistikoje pasimatytų teigiamas jo rezultatas.
„Jeigu mes žinome, kad inkubacinis laikotarpis gali būti apie savaitę-dvi savaites, tai atitinkamai galbūt ir galėjo pasimatyti rezultatai. Bet čia labai svarbi žmonių elgsena, kaip elgiasi kiekvienas žmogus tam, kad apsaugotų save, neperduotų viruso kitam. Čia veikia daug faktorių – žiniasklaida, kaimynai, kažkas susirgo, kažkas neišgyveno.
Visi faktoriai veikia kartu. Kartais gali būti, kad tos priemonės gali tiesiog sutapti laike“, – svarstė S.Čaplinskas.
Profesorius akcentavo, kad analizuojant rodiklius, neužtenka žiūrėti tik į skaičius, svarbu pasitelkti ir epidemiologinį žvilgsnį.
„Kalbant apie skaičius, reikėtų atsigręžti į Statistikos departamentą. Būtų gerai, kad būtent jie analizuotų objektyvius rodiklius. Aišku, gaila, kad jie nepasitelkė tos srities epidemiologų. Statistika yra viena, o kitas dalykas, šalia statistikos dar turi būti ir epidemiologija, kuri bandytų atsakyti į klausimą, kodėl.
Antra, gerai žinoma, kad vis tik vakcinacija labai reikšmingai prisideda prie viruso plitimo stabdymo. Su tais, kas tuo dar abejoja, net nesinori gaišti laiko diskutuojant. Tai, kad galimybių pasas prisidėjo prie vakcinacijos skatinimo, turbūt abejonių nekyla“, – patikino virusologas.
Tiesa, S.Čaplinskas pridūrė, kad būtų įdomu atlikti tyrimą, kiek žmonių galėjo sąmoningai atsisakyti skiepytis vien dėl galimybių paso įvedimo. Tačiau jis sakė manąs, kad šie skaičiai neturėtų būti dideli.
M.Strioga: galimybių pasas turėjo apsaugoti nepasiskiepijusius
Prie Vyriausybės veikiančios sveikatos ekspertų tarybos nario, onkoimunologo Mariaus Striogos teigimu, galimybių pasas turėjo apsaugoti tuos, kurie dar nebuvo pasiskiepiję ar persirgę, kitaip tariant, neimunizuoti. Negalėdami lankytis didesnio susibūrimo vietose, jie kartu ir mažiau rizikavo užsikrėsti COVID-19 liga.
„Neturintiems galimybių paso buvo apribota galimybė lankytis vietose, kuriose kyla didžiausia tikimybė apsikrėsti (kino teatruose, koncertuose) tol, kol jie pasiskiepys. Epidemiologine prasme tikslas buvo atskirti neimunizuotus žmones vienas nuo kito, kad jie tarpusavyje nesibūriuotų.
Kitaip tariant, sumažinti riziką atsirasti vietose, kur jie galėtų užsikrėsti“, – lrytas.lt aiškino M.Strioga.
Anot jo, galimybių pasas turėjo paskatinti neimunizuotus žmones pasiskiepyti, taip sumažinant viruso keliamą riziką jiems patiems.
Tačiau užsikrėtimų skaičiaus dinamikos rudens mėnesiais M.Strioga komentuoti nesiryžo.
