2018 metų balandžio 11 d. į „Topo centro“ parduotuvę Vilniuje, Žirmūnuose, įžengė solidus, per 100 kilogramų sveriantis vyriškis. Ką tik buvo prasidėjęs elektrinių paspirtukų, reklamuojamų kaip ekologiškos susisiekimo priemonės, bumas.
Apžiūrėjęs prekes pilietis S.V. (pavardė redakcijai žinoma) išsirinko paspirtuką „Xiaomi Mi M365“.
„Jis buvo išpakuotas, demonstracinis. Paklausiau pardavėjo, kaip juo važinėti. Pardavėjas atsakė: „Visiškai paprasta.“ Jis pats atsistojo ant paspirtuko ir pavažiavo keletą metrų. „Čia spausk, čia „gazas“, o čia stabdys“, – parodė.
Tuomet užsilipau ant paspirtuko jo išbandyti. Iš pradžių nepavyko pavažiuoti. „Viena koja pasispirkit, o tada važiuokit“, – patarė pardavėjas. Lyg ir pavyko, pavažiavau keletą metrų.
Sumokėjau apie 400 eurų, pardavėjas atnešė supakuotą paspirtuką ir jį išsivežiau“, – taip tą dieną prisimena S.V. Sunku būtų ir pamiršti, nes dėl naujojo paspirtuko jis praleido ligoninėje pusketvirto mėnesio, patyrė 5 operacijas, tapo neįgalus.
Nelaimė galėjo atsitikti dėl to, kad 57 metų S.V. svėrė 128 kg, o pardavėjas, demonstravęs paspirtuką, neįspėjo, jog tokios kompleksijos ir amžiaus žmogui draudžiama stotis ant šios transporto priemonės. Be to, parduotuvė neįteikė pirkėjui ir lietuviškos naudojimosi paspirtuku instrukcijos, nors tai privalėjo padaryti pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymą.
Pateko į operacinę
Parsigabenęs pirkinį namo S.V. pasikvietė draugą, kad jis sumontuotų paspirtuką.
Atsidaręs pakuotę jis instrukcijos lietuvių kalba nerado.
„Bet sumontavo. Nustebau, kad nėra instrukcijos. Kadangi pardavėjas buvo parodęs, kaip naudotis paspirtuku, patikėjau, kad viskas paprasta, problemų nebus.
Po kurio laiko nutariau pasivažinėti. Pasivažinėjau gal 10–15 minučių asfaltu. Po to privažiavau smulkaus žvyro kelią su nedideliu nuolydžiu – jis buvo tvarkingas, ir aš leidausi žemyn išjungęs greitį. Bet pajutau, kad greitis per didelis, ir nuspaudžiau stabdį. Skridau kokius 3 metrus oru ir nukritau atsirėmęs dešine ranka į žemę. Nuo didelio skausmo net praradau sąmonę. Kiek taip gulėjau, neatsimenu.
Kai atsipeikėjau, pamačiau, kad mano ranka išlinkusi puslankiu. Dar sugebėjau telefonu paskambinti žmonai. Ji mane nuvežė į ligoninę Lazdynuose. Ten suleido vaistų nuo skausmo ir pasakė, kad chirurgo reikės laukti 2–3 valandas.
Negalėjau ištverti skausmo, tad žmona nuvežė į Santaros klinikas. Ten peršvietė ranką ir pasakė, kad daug lūžių, teks operuoti. Operavo po kelių valandų. Mano rankos lūžis, pasirodo, vadinosi terrible triad – baisioji triada.
Ligoninėje išgulėjau tris su puse mėnesio, patyriau penkias operacijas su bendrąja nejautra. Tuos mėnesius gulėjau su 5 geležiniais strypais, suvarytais į ranką. Ir dabar ranką valdau tik 50 procentų. Nuolat geriu nuo skausmo vaistus, kurie turi ir psichotropinį poveikį. Turiu neįgalumą, esu nedarbingas 70 procentų iki 2024 metų“, – S.V. iki smulkmenų prisiminė patirtus išgyvenimus.
Nežinojo, kad draudžiama
Iš pradžių vyriškis sako tik džiaugęsis, kad po skrydžio nuo paspirtuko liko gyvas, ir teisingumo neieškojęs. Bet išėjęs iš ligoninės po kurio laiko gatvėje paklausęs paspirtuku lekiančio jaunuolio, ar jis nebijąs važinėtis, ir pasakęs apie traumą. Šis nustebęs atšovė, kodėl aš išvis lipau ant paspirtuko turėdamas antsvorio ir būdamas nebejaunas, nes tokiems draudžiama važinėtis.
„Jaunuolio paklausiau, iš kur jis tai žino. Atsakė, kad taip parašyta paspirtuko instrukcijoje. Aš instrukcijos negavau, kur tu ją gavai? – paklausiau. Jis atsakė, kad lietuviškos instrukcijos nėra, bet buvo anglų kalba.
Pamaniau, kad tai reikia viešinti, nes tokių aukų kaip aš gali būti ne viena. Juk prekės naudojimo instrukcija valstybine kalba privalo būti nusipirkto prietaiso pakuotėje. Peržiūrėjau anksčiau pirktų buities prietaisų instrukcijas.
Visose tarp kokių 6–8 užsienio kalbų buvo ir lietuviškos, tačiau nusipirkto paspirtuko dėžėje instrukcijos lietuvių kalba nebuvo. Todėl aš ir nežinojau, kad man važinėtis tuo paspirtuku draudžiama“, – pasakojo S.V.
Vilnietis kreipėsi į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą ir įteikė ieškinį teismui dėl jo patirtos sveikatos žalos atlyginimo iš „Topo centro“.
Iš pradžių kaltę pripažino?
Dar prieš prasidedant teismams buvo galimybė konfliktą išspręsti taikiu būdu.
„Topo centras“ pasiūlė kaip atlyginimą už patirtą žalą 6000 eurų su sąlyga, kad ateityje S.V. nebereikš jokių pretenzijų.
Bet S.V. su tuo nesutiko. Kodėl?
„Pasakiau, kad sužalotą ranką nuolat skauda, ji tampa vis labiau nevaldoma, tai įrodo ir medicininiai dokumentai. Kasmet man reikalinga reabilitacija, galbūt aš visai neteksiu darbingumo ir dalies pajamų. Paprašiau didesnės kompensacijos“, – kalbėjo vilnietis.
Nesusitarus geruoju ginčas persikėlė į teismus.
Jeigu „Topo centras“ siūlėsi atlyginti žalą, t.y. sumokėti 6000 eurų, tai lyg ir reikštų, kad savo kaltę dėl nepateiktos naudojimo instrukcijos lietuvių kalba pripažino.
Bet teisme parduotuvės pozicija pasisuko visai priešinga linkme – ji esą nekalta, nes naudojimo instrukciją lietuvių kalba pirkėjas gavo. Tiesa, ji buvusi ne pakuotėje, o įteikta pirkėjui į rankas.
Vaizdo įrašų nebebuvo
Tuo metu S.V. tvirtino, kad jokios instrukcijos į rankas parduotuvėje negavo, pardavėjas tik parodė, kur „gazas“, stabdys, ir priėmė pinigus. Nelaimėlis pateikė kelis įrodymus. Surado pirkėjų, irgi pirkusių tokius paspirtukus, kurie teisme paliudijo, kad jie lietuviškos instrukcijos negavo.
Be to, paprašė teismo išreikalauti vaizdo įrašų, kurie daromi prie kasų, kai perkama prekė.
Parduotuvė patvirtino, kad tokie įrašai daromi. Bet esą jie saugomi tik 3 mėnesius, todėl neišliko. Parduotuvė taip pat pasikvietė kelis darbuotojus, kurie tvirtino, kad lietuvišką instrukciją išspausdina ir pirkėjams įteikia į rankas. Bet konkrečiai pirkėjo S.V. jie neprisiminė.
„O dalies mano pateiktų dokumentų teismas nepriėmė, atmetė ir prašymus pakviesti liudininkus, taip pat negavusius instrukcijos. Neiškvietė į teismą medikų, reabilitologų, kurie galėjo patvirtinti mano patirtos traumos sudėtingumą.
Aš pats turiu aukštąjį teisinį išsilavinimą ir žinau, kad visą įrodinėjimų naštą užkrauti man, ieškovui, yra neteisinga. Matydamas, kad teisėja nėra objektyvi, paprašiau ją nušalinti. Bet prašymas buvo atmestas, gavau įspėjimą – jei dar šokinėsiu, gausiu baudą“, – neslėpė apmaudo S.V.
Instrukcijos ir vėl negavo
Siekdamas įrodyti, kad lietuviškos instrukcijos šis prekybos tinklas neįteikia ir bylos nagrinėjimo metu, S.V. su draugu nuvyko į kitą „Topo centro“ parduotuvę Vilniaus „Akropolyje“ ir nusipirko du paspirtukus. Vieną pirko draugas, o S.V. mobiliuoju telefonu nufilmavo, kad instrukcija lietuvių kalba pirkėjui į rankas nebuvo įteikta. Antrą paspirtuką pirko jis pats, ir istorija pasikartojo – instrukcijos lietuvių kalba nebuvo ir pakuotėse.
„Filmuotą medžiagą pateikiau teismui. Bet teismas kaip įrodymo jos nepriėmė, nes esą įrašas nekokybiškas.
Tada paprašiau iškviesti pardavėjus, kurie pardavė tuos du paspirtukus. Teismas prašymą atmetė.
Tuomet paprašiau teismo, kad parduotuvė pateiktų vaizdo kamerų įrašus, daromus pirkimo metu, jie dar neturi būti ištrinti, nes nuo pirkimo praėjo ne trys, o tik pusantro mėnesio.
Teismas įpareigojo parduotuvę įrašus pateikti, aš apsidžiaugiau“, – prisiminė S.V.
Bet ieškovo džiaugsmas buvo per ankstyvas. Parduotuvė paaiškino, kad įrašų pateikti negali, nes kaip tik išvakarėse „Akropolyje“ buvo dingusi elektra. Ir lyg tyčia tik „Topo centro“ parduotuvėje. Elektros gedimas buvo pašalintas, bet parduotuvėje esą pirmą kartą per visą jos gyvavimo laiką atsitiko kitas įvykis – kameros lyg ir filmavo, bet įrašai kompiuteriuose neužsifiksavo!
S.V. paprašė teismo iškviesti „Akropolio“ elektrikus, išsiaiškinti, ar tikrai buvo toks gedimas, taip pat išreikalauti duomenis iš „Topo centro“, koks gedimas buvo konkrečiai. Bet teismas jo prašymą vėl atmetė.
Priteisė ir baudą pirkėjui
„Bylą apylinkės teisme pralaimėjau. Teismas priteisė „Topo centro“ naudai sumokėti 4000 eurų už advokatų kompanijos „Sorainen“ darbą, mat esą tampiau teismą be reikalo“, – kalbėjo S.V.
Bet vyras nenurimo – teismo nutartį apskundė apygardos teismui, parašė apeliacinį skundą. Panevėžio apygardos teismas skundą išnagrinėjo 2020 metų lapkričio 12 dieną.
Tačiau šis teismas paliko nutartį nepakeistą ir priteisė ieškovui sumokėti dar 4000 eurų, kad be pagrindo rašė skundus. Taigi iš viso S.V. privalėjo sumokėti 8000 eurų.
„Antstoliai areštavo mano sąskaitas ir kas mėnesį išskaičiuodavo pinigų iš mano neįgalumo pašalpos ir menko uždarbio.
Su didele kompanija mane paliko kovoti vieną ir Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, jos atstovas neatvyko į bylos nagrinėjimą, nors tarnyba buvo įtraukta kaip trečiasis asmuo.
Ji parašė, kad „negalima ištirti, ar buvo įteikta lietuviška instrukcija, ar ne. Kaip teismas nuspręs, taip ir bus“.
Teismo nesudomino, kad „Topo centras“ galbūt buvo pasitelkęs klastojimo metodus, ir tai darė padedamas vienos garsiausių Lietuvos advokatų kontorų“, – taip savo bylą įvertino S.V, kadaise pats dirbęs teisėju.
Kaltino tik ieškovą
Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad ieškovas pats privalėjo ieškoti informacijos ir kreiptis į parduotuvę dėl lietuviškos instrukcijos, bet to nepadarė.
Teismas nusprendė, kad dėl savo traumų kaltas pats pirkėjas, nes važiavo paspirtuku neperskaitęs instrukcijos, ir tai lėmė, jog pažeidė saugumo reikalavimus, kad daugiau nei 100 kg sveriantys asmenys negali naudotis paspirtuku ir didinti greičio važiuodami žemyn.
Tai, kad pardavėjas neįdėjo lietuviškos instrukcijos į pakuotę, bet pasirinko būdą tokią instrukciją įteikti pirkėjui pirkimo metu, esą negali būti vertinama kaip pažeidimas.
Pasak apylinkės teismo, darbuotojai neturėjo pareigos įspėti pirkėją dėl saugumo, atsižvelgiant į jo amžių ir svorį, o byloje nėra tiesioginių įrodymų, kad instrukcija lietuvių kalba nebuvo įteikta.
Bet, pasirodo, jei vis dėlto ir nebūtų buvusi įteikta, „ieškovas turėjo galimybę susipažinti su naudojimo instrukcija jam suprantamomis užsienio kalbomis, tačiau pats nurodė, jog to daryti neprivalo ir instrukcijos ne lietuvių kalba neskaitė sąmoningai.
Būdamas rūpestingas jis pats turėjo kreiptis į parduotuvę dėl lietuviškos instrukcijos“.
Vienu sakiniu ir apylinkės, ir apygardos teismai patvirtino, kad skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas.
Nukentėjėlis nepasidavė
Bet net po dviejų teismų nepalankių sprendimų vyriškis nepasidavė. Byla nukeliavo į Aukščiausiąjį teismą (AT).
„Siekiau teisybės ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų pirkėjų, kurie neperskaitę instrukcijos taip pat gali susižaloti. Juk pirkėjai nuolat įspėjami – skaitykite instrukcijas, nes patys būsite kalti, jei sugadinsite pirktą prietaisą neperskaitę jo naudojimo instrukcijos.
Instrukcija, pridėta anglų ir kitomis užsienio kalbomis, negali būti galiojanti, jei neišversta į valstybinę kalbą.
Ir Lietuvoje negali būti jokių teisinių išimčių prekybos centrui vien dėl to, kad tai yra didžiulė įmonė ir kad jai atstovauja garsi advokatų kontora“, – „Lietuvos ryto“ žurnalistei dėstė S.V.
Trijų teisėjų kolegija (Danguolė Bublienė, Andžejus Maciejevskis, Gediminas Sagatys), išnagrinėjusi žemesnių instancijų teismų nutartis ir „Topo centrui“ atstovaujančios advokatų kontoros „Sorainen“ argumentus, 2021 metų spalio 13 dieną paskelbė nutartį: „Panaikinti Vilniaus m. apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. sprendimą ir Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.“
Pripažino pažeistas teises
Kokiais argumentais, paneigiančiais žemesnių teismų argumentus, rėmėsi AT? Mat šie argumentai svarbūs ne vien šios bylos ieškovui, bet ir kitiems vartotojams.
AT pritarė kasacinio skundo argumentams, kad „teismai nepagrįstai tvirtino, jog pirkėjas pats turi rūpintis informacijos gavimu. Tai apsunkina pirkėjų padėtį ir išplečia verslininkų galimybes piktnaudžiauti savo pareigomis“.
Nutartyje teigiama, kad pirkėjas konsultavosi su pardavėju, šis nurodė, jog paspirtuku naudotis itin lengva, bet nesuteikė svarbios informacijos, kad juo negali važinėtis žmonės, sveriantys 120 kg ir vyresni nei 50 metų. Dėl to pirkėjas ir įsigijo prekę, o dėl nesuteiktos informacijos susižalojo.
Anot AT, teismų argumentas, kad pirkėjas pats, jau įsigijęs prekę, turi ieškoti informacijos, yra neteisingas. Įstatyme yra įtvirtinta pardavėjo pareiga suteikti pirkėjui išsamią informaciją, nes jis yra profesionalas ir turi daugiau žinių.
AT priminė, kad pirkėjo teisė į informaciją yra užtikrinama teisiniu reguliavimu, ji turi būti suteikiama valstybine kalba, tai įtvirtinta ir Vartotojų teisių apsaugos įstatyme.
Tuo metu verslininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui, turi atlyginti dėl to pastarojo patirtus nuostolius.
Ar bus rastas kompromisas?
Po AT nutarties ieškovas S.V. pasiūlė „Topo centrui“ ir jam ginče atstovavusiai advokatų kontorai „Sorainen“ ginčą išspręsti mediacijos būdu.
„Tiek aš, tiek „Topo centras“ nurodėme teismui mediatorius, kurie mus tenkintų, ir dabar laukiame rezultatų“, – sakė ieškovas S.V., kurio ginčas su parduotuve trunka jau trejus metus.
Veikiausiai mediatoriai bus paskirti. Jie turėtų padėti šalims rasti kompromisą dėl žalos atlyginimo. Šiuo metu S.V. reikalauja iš „Topo centro“ 30 000 eurų neturtinės žalos (dėl visam gyvenimui sutrikdytos sveikatos) ir 2000 eurų turtinės žalos (operacijos, masažai) atlyginimo.
„Topo centras“ toliau įrodinėja savo tiesą
Paaiškinti situaciją „Lietuvos rytas“ paprašė „Topo centro“.
Į klausimus atsakė bendrovei atstovaujanti „Sorainen“ advokatė Jurgita Karvelė.
– Ar galite patvirtinti, kad instrukcijoje yra pažymėta, jog daugiau nei 100 kg sveriančiam ir garbaus amžiaus piliečiui draudžiama naudotis pirkto modelio paspirtuku?
– Taip, paspirtuko specifikacijoje nurodyta, kad jo keliamoji galia – iki 100 kg, taip pat rekomenduojama paspirtuku naudotis 16–50 metų asmenims. Žinoma, tai nereiškia, kad vyresniems asmenims draudžiama juo važiuoti, – viskas priklauso nuo asmeninių savybių ir gebėjimų, kuriuos turi įvertinti jau pats vartotojas. Šiuo atveju vartotojas nusprendė, kad jis geba tinkamai naudotis paspirtuku.
Noriu atkreipti dėmesį, kad ši avarija įvyko ne dėl vartotojo svorio ar amžiaus, o dėl nesaugaus važiavimo.
– Jūs teigiate, kad instrukcija buvo įteikta į rankas, bet tai patvirtinančių kamerų įrašų nėra. Vis dėlto pripažįstate, kad gali įvykti ir žmogiška klaida. Ar po šio įvykio ėmėtės priemonių, kad tai nepasikartotų?
– Kai pirkėjas įsigijo paspirtuką, instrukcija lietuvių kalba nebuvo įtraukta į gamintojo knygelę, todėl pardavėjai jas atskirai įteikdavo pirkėjams į rankas. Gamintojo instrukcija buvo rusų ir lenkų kalbomis, kurias pirkėjas moka.
Bendrovė, siekdama apsaugoti savo pirkėjus, detaliai aiškinosi situaciją, bet nebuvo nustatyta atvejų, kad instrukcijos klientams nebūtų buvusios įteiktos. Bendrovė nei prieš šį įvykį, nei po jo nėra gavusi jokių pretenzijų dėl paspirtukų instrukcijų.
– Pirkėjas patyrė 5 operacijas, tapo neįgalus. Kodėl būdama socialiai atsakinga įmonė nepanoro pirkėjui geruoju atlyginti už sutrikdytą sveikatą? Ar verslo interesai yra aukščiau už žmoniškumo kriterijus?
– Nukentėjusiam žmogui neįgalumas pripažintas dar 2017 m., t.y. dar iki incidento su paspirtuku, kuris įvyko 2018 m., todėl neįgalumas atsirado ne dėl avarijos.
Paspirtuko pardavėjai prisiima atsakomybę klientui perduoti saugias ir patikimas prekes. Įsigytas paspirtukas toks ir buvo. Vis dėlto bendrovė negali prisiimti atsakomybės, jei pirkėjas netinkamai naudojasi savo pirkiniu. Lygiai taip automobilių pardavėjai neprisiima atsakomybės už avarijas, įvykusias dėl vairuotojo kaltės.
Avarija įvyko ne dėl paspirtuko kokybės, nors juo ir naudotasi nepaisant specifikacijų, o dėl nesaugaus, taisykles pažeidžiančio jo naudojimo.
Pirkėjas teismui nurodė, kad dideliu greičiu važiavo neasfaltuota nuokalne, dėl to krito ir susižalojo.
Nepaisant šių aplinkybių, bendrovė, kaip socialiai atsakinga įmonė, buvo pasirengusi sumokėti kompensaciją, buvo sutarta konkreti suma, atitinkanti Aukščiausiojo teismo praktikoje tokiais atvejais įprastas sumas.
Tačiau pirkėjas galiausiai atsisakė pasirašyti taikų susitarimą ir nutarė ginčą perkelti į teismą. Mūsų supratimu, vartotojo reikalavimai yra gerokai per dideli – iš pradžių prašyta sumokėti 100 000 eurų už neturtinės žalos atlyginimą, vėliau suma sumažinta iki 30 000 eurų.
