Kretingos teismas neseniai nusprendė, kad rajono savivaldybė turi šiai šeimai sumokėti 10 tūkst. eurų neturtinės žalos – dviem vaikams ir tėvams po 2500 eurų.
Tačiau šį sprendimą nukentėjusieji skųs Klaipėdos apygardos teismui.
Pirmoji tokia byla Lietuvoje jau trejus metus klaidžioja teismų labirintais.
2019 metų gegužę Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai jau buvo išnagrinėję šią bylą ir paskelbę sprendimą – Kretingos rajono savivaldybė šeimai turi sumokėti 40 tūkstančių eurų. Kretingiškiai buvo pateikę tris kartus didesnį neturtinės žalos ieškinį – po 30 tūkst. eurų kiekvienam šeimos nariui.
Sprendimas buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Sprendė specialioji kolegija
Tuomet teisėjų kolegijai kilo abejonių, ar šią bylą turėjo nagrinėti būtent administracinis teismas. Buvo nutarta prašyti specialiosios teisėjų kolegijos išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą.
Specialioji teisėjų kolegija, kurią sudaro Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją, nusprendė, kad neteisėtai atimtų vaikų istorija bus iš naujo nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme.
2018 metų spalį nukentėjusieji kreipėsi į šį teismą, tačiau tąkart priimti ieškinį buvo atsisakyta, teigta, kad bylą turi nagrinėti administracinis teismas.
„Klaipėdos apygardos administracinis teismas bylą išnagrinėjo, pateikėme apeliaciją Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir daugiau kaip po pusantrų metų sulaukėme tokios nutarties.
Tai gal reikėjo iš karto sakyti, kad kažkas ne taip, o ne laukti šitiek laiko“, – po specialiosios teisėjų kolegijos sprendimo stebėjosi nukentėjusios šeimos advokatas Alius Galminas.
Klaipėdos administracinio teismo sprendimas buvo panaikintas – viskas vėl pradėta narplioti iš pradžių Kretingos teisme.
Kaltieji neatsiprašė
Atvertus bylą valdininkai turėjo progą atsiprašyti tėvų, iš kurių ilgam laikui buvo neteisėtai atėmę du mažamečius sūnus, ir teismo procesą baigti taikos sutartimi.
Tačiau tokia galimybe jie nepasinaudojo ir vis siekia, kad būtų priteista kuo mažesnė suma, o gal iš viso pavyktų nepatirti finansinių nuostolių.
Nukentėjusi šeima atsakovu įvardijo savivaldybę. Mat berniukus iš tėvų atėmė tuo metu jai priklausiusios Kretingos vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos.
Byla buvo nagrinėjama už uždarų durų.
Išdraskyta šeima kentėjo septynis mėnesius, nors nuo pirmos akimirkos motina tvirtino, kad kraujosruvų ant šešiamečio kūno atsirado tik dėl to, jog jis linkęs save žaloti.
Tačiau moters žodžiais valdininkai netikėjo. Jie nekreipė dėmesio ir į jos tikinimus, kad mažametis turi raidos sutrikimų.
Negana to, nuo tėvų buvo atplėštas ir tuomet tik vienų metų ir aštuonių mėnesių berniukas, nors ant jo kūno nebuvo jokių smurto ženklų. Mažylio paimti atvažiavo ne tik vaiko teisių sergėtojos, bet ir du policijos ekipažai.
„Tokia situacija, kai vaikai atskiriami nuo tėvų septyniems mėnesiams, negalima, ir už tai turi būti atlyginta bent iš dalies.
Mums svarbiausia įrodyti savo teisybę – tai, kad savo vaikus mylime ir buvome nekaltai apkaltinti.
Mūsų niekas neatsiprašė, susidarė įspūdis, kad esame kalčiausi. Mus apšmeižė prieš visą Lietuvą, be kaltės tapome savo vaiko skriaudikais – juk prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo. Niekada to nepamiršiu. Tokių dalykų pamiršti neįmanoma. Septyni mėnesiai be vaikų – tai visa amžinybė“, – sakė 30 metų kretingiškė.
Vaikai po truputį atsigauna, tačiau tikriausiai tie septyni mėnesiai svetimuose namuose jiems įstrigs ilgam: vyresnysis patyrė didžiulę psichologinę traumą – tapo labai jautrus, neramus.
Atskirti septynis mėnesius
Bėdos šeimą užgriuvo 2017 metų lapkričio pradžioje.
Ant šešiamečio žando ir nugaros darželio auklėtoja pastebėjo „mėlynių“.
Atėjusi į darželį pasiimti sūnaus motina jo neberado. Kitą dieną per pusryčius du policijos ekipažai iš namų išvežė ir mažąjį sūnų, nors ant jo kūno nebuvo jokių sužalojimų.
Šoko ištikta motina aiškino, kad neįgalumą turintis vyresnysis sūnus linkęs žalotis, tačiau į tai niekas nekreipė dėmesio.
Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo.
Abu vaikai tris mėnesius gyveno socialinių paslaugų centre, vėliau buvo perkelti į laikinųjų globėjų namus. Tėvams jie buvo grąžinti 2018-ųjų birželio 1-ąją – Vaikų gynimo dieną.
Vaiko raidos centro specialistų išvados visiškai sutapo su motinos anksčiau išsakytais argumentais. Mėlynės ir nubrozdinimai ant penkiamečio kūno atsirado dėl berniuko sveikatos sutrikimų.
Prašė ieškinį atmesti
Teisme Kretingos rajono savivaldybė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, todėl prašo jį atmesti.
Atsakovė nesutiko, kad sprendimas paimti šešiametį iš šeimos priimtas tinkamai neišsiaiškinus visų aplinkybių.
Teigiama, kad vaiko teisių apsaugos specialistės apsilankė vaiko namuose, aiškinosi jo sužalojimo aplinkybes, bendravo su tame pačiame name gyvenančia kaimyne.
Esą vaiko motina pasakojo, kad sūnus žaloja save, yra hiperaktyvus, tačiau iš kur ant jo kūno atsirado mėlynių ir nežymių nubrozdinimų, negalėjo paaiškinti, apie tai ir vaiko agresiją neinformavo ugdymo centro pedagogų, vangiai ieškojo specialistų pagalbos, vengė kitiems pasakoti apie savo sūnaus bėdas.
Todėl nuspręsta, kad netinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas pažeidė ne tik neįgalaus vaiko, bet ir jo jaunesnio brolio interesus gyventi saugioje aplinkoje.
Paėmus vaikus iš šeimos tėvams buvo teikiama pagalba, užtikrinamas nuolatinis vaikų bendravimas su tėvais – motina vaikus lankė kiekvieną dieną, tėvas – savaitgaliais.
Vis dėlto prieita prie išvados, jog atsakovė nepateisinamai ilgai delsė grąžinti vaikus tėvams, todėl yra pagrindas pripažinti, kad ji pažeidė bendrąją rūpestingumo pareigą.
Teismas dviem vaikams ir jų tėvams priteisė po 2500 eurų neturtinės žalos ir po 5 proc. palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. lapkričio 9-osios iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 3200 eurų bylinėjimosi išlaidų.
