Jau seniai sušalusios, nurudavusios ir sutežusios gėlės su visomis gedulo juostomis, skirtomis kitam žmogui, nugulė ant svetimo kapelio. Labiausiai šioje situacijoje žmones nustebino tai, kad gėlės buvo perneštos nuo giminaičių kapų.
Paslėpęs sniegas
Nociūnuose savo močiutę palaidojusi Sandra pasakoja, kad jos močiutė Ona mirė ir buvo palaidota pernai lapkričio gale.
Artėjant ketvirtinėms, Sandra su vyru nuvažiavo sutvarkyti kapelio, nurinkti gėlių, žvakių. Tačiau tai, ką jie rado atėję, atėmė žadą.
„Tuo metu jau buvo stipriai pašalę ir labai daug prisnigę. Kai tik atėjome prie kapo, jis visas buvo gausiai apsnigtas, tačiau iškart vyras paklausė, na nejaugi tiek daug gėlių ir vainikų ant kapo buvo?
Aš tikrai neatsiminiau jokių vainikų, tačiau kadangi gėlės buvo sušalusios, nurudusios, pavirtusios į košę, nebebuvo net įmanoma atpažinti, kokios jos kadaise buvo“, – sako Sandra ir priduria, kad abu su vyru iškart ėmėsi traukti lauk sužliugusių gėlių puokštes ir nešti jas iki šiukšlių konteinerio.
Išdavė juostos
Betraukiant supuvusias gėles, jiedu pamatė ir senas išdegusias žvakes, kurių taip pat neatsiminė dėję, o galiausiai ištraukė ir vainikų juostas.
„Ant juostų buvo surašyti giminaičių vardai. Pagal tai ir supratome, iš kur tie vainikai atsirado, ir kad jie net ne mūsų močiutei buvo skirti, – tęsia Sandra ir priduria, kad kaip tik po jų močiutės mirties praėjus vos kelioms dienoms, pasimirė ir jos brolienė Genovaitė. – Taip ir supratome, kad tai nuo jos kapo tos gėlės ir vainikai ir buvo sunešti ant mūsų močiutės kapo.“
Sandra sako, kad tą supratus ją su vyru ištiko šokas. Sunku buvo suvokti, kodėl kažkas seniausiai sušalusias ir kone į košę pavirtusias gėles ir vainikus nusprendė ne išmesti, o sukrauti ant kito – nors ir tolimo giminaičio – kapo.
Išsiaiškino
Moteris nusprendė visko taip nepalikti ir išsiaiškino, kad Genovaitės, kuriai skirti vainikai buvo perkelti ant svetimo kapo, šeima norėjo kaip įmanoma greičiau sutvarkyti kapavietę. Laidojant ją buvo atkelta kapavietę dengianti plokštė, o pradėjus šalti ir snigti šeima panoro greitai plokštę vėl uždėti atgal. Juo labiau kad minėta kapavietė – prie pat kapinių tvoros, o nukelta plokštė trukdė praėjimui.
„Išsiaiškinau, kokia įmonė tvarkė tą kapavietę, pasiskambinau jos vadovui ir paklausiau, kaip taip nutiko, kad svetimi vainikai nugulė ant mūsų močiutės kapo.
Jie pasakė, kad taip daryti jiems liepusi moteris, užsakiusi plokštės dėjimo darbus.
Tiesa, jos telefono mums duoti nesutiko, tačiau patikino, kad moteris jiems aiškinusi, kad ten jų giminės ir gėles galima ten dėti“, – kalbėjo Sandra.
Moteris rankų ir toliau nenuleido, tad galiausiai išsiaiškino, kad Genovaitės kapavietę prižiūri jos sesuo Stasė.
Sandra sakė susisiekusi su ja, tačiau išgirsti atsakymai jos netenkino.
„Moteris aiškino, kad nešti gėlių ant mūsų kapo neliepė, esą liepė pastatyti tiesiog šalia.
Tačiau lieka faktas, kad visos gėlės, kurios jau buvo pasenusios, nušalusios, iš esmės tapusios šiukšlėmis, buvo perkeltos nuo jų kapo ant mūsų močiutės kapo. Su visom juostom, visom išdegusiom žvakidėm.
Bet juk gėlės, kurių nebereikia, yra išmetamos, o ne perkeliamos ant kito kapo. Visa laimė, kad aš su vyru atvažiavau, nes viena kiek aš ten būčiau laiko tampiusi tuos vainikus.
Kai paklausiau, ar taip galima daryti, dar pasakė „ar tau sunku išsinešti?“ – nusivylimo neslėpė Sandra.
„Toks poelgis – visiška nepagarba. Net makabriška. Kaip taip galima daryti? Paimti senas gėles ir nuvilkti ant svetimo kapo…
Tai gali būti laikoma vandalizmu, nes tos gėlės, tie vainikai, jau buvo tapę šiukšlių krūva, kurią tiesiog sumetė ant mūsų močiutės kapo“, – apmaudo neslėpė moteris.
Siūlė sutvarkyti
Susisiekus su įmonės „Čičinų paminklai“ vadovu Sauliumi Jakuičiu, jis pasakė, kad išties vainikus nešti ant kito kapo prašė paslaugas iš jų užsakinėjusi moteris.
„Aš klausiau tos moteriškės, kur gėles dėti, o ji pasakė nešti ant giminaitės kapo. Tai nieko iš blogos valios nedarėme, kažkaip net nepamanėme, kad tai taps problema.
Paprašė nunešti, tai nunešėme.
Žinote, man būtų žymiai lengviau buvę paimti tas gėlės, vainikus ir susidėti į mašiną čia pat, už tvoros, negu kad eiti iki kito kapo, nešti tuos vainikus, gražiai juos ten dėlioti“, – sakė įmonės vadovas.
Jis pridūrė, kad jam po kurio laiko paskambinus Sandrai, jis jos atsiprašė, situaciją paaiškino, net pažadėjo nemokamai sutvarkyti jos močiutės kapavietę, paberti skaldos, tačiau Sandra to atsisakiusi.
„Ji labai įsižeidė ir įsiskaudino, na, bet aš siūliau kažkaip išspręsti situaciją. Atrodo, kad tiesiog giminės susipyko, o mes, pašaliniai žmonės, likome kalti.
Toks atvejis išvis pirmas kartas per visą mano darbo laiką“, – neslėpė S. Jakuitis.
Nesuprato?
„Rinkos aikštei“ susisiekus su Genovaitės seserimi Stase, ši neneigė, kad gėlės ir vainikai nuo jos sesers kapo buvo pernešti ant kito kapo. Tačiau moters teigimu, visa tai – tiesiog didelis ir nemalonus nesusipratimas.
„Nociūnuose kapinėse vienoje eilėje yra nemažai mūsų giminaičių kapaviečių. Mano sesuo palaidota buvo tėvų kapavietėje, čia pat mano tetos kapas, o kiek tolėliau ir Genovaitės brolienės Onos nauja kapavietė.
Su Sauliumi dėl kapo uždengimo plokšte kalbėjome telefonu.
Nebuvau aš vietoje, tiesiog telefonu pasakiau jam, kad gėles ir vainikus nuneštų ant mano tetos kapo, kuris buvo visai šalia. Ir vardą pavardę pasakiau, bet, matyt, jie tiesiog ne taip suprato.
Pamatė tą naują Onos kapavietę, pamatė, kad pavardės vienodos, ten ir sunešė tas gėlės. Jie tiesiog neteisingai suprato, ką aš jiems sakiau“, – tikino Stasė.
Ji pridūrė nesuprantanti, kodėl iškart, vos tik Sandra su vyru rado svetimus vainikus ant savo kapo, niekas jai neskambino ir to nepasakė. Juo labiau kad per tą laiką pasimirė ir dar vienas giminaitis, ir Stasė su kitais giminaičiais buvo tose pačiose kapinėse.
„Mūsų ten tiek buvo, laukėme kunigo. Kad būtume žinoję, būtume nuėję visi ir nurinkę tuos vainikus ir gėles nuo Onos kapo. Bet mes net nežinojom to!
Tik vėliau Sandros mama man paskambino, užsipuolė, nedavė man net pasiaiškinti, numetė ragelį ir nebekalbėjo daugiau su manimi.
Aš nežinojau, kad gėlės perneštos ant Onos kapo, o meistrai tiesiog ne taip suprato, ką jiems sakiau.
Na, bet reikia kažkokio žmogiškumo turėti, tokius dalykus juk galima asmeniškai išsiaiškinti“, – tikino Stasė.
