Prie statistikos pokyčių prisidėjo ir pandemija
Nuolatinių gyventojų skaičiaus kaita savivaldybėse 2021–2022 m. rodo seniai neregėtas tendencijas. Pagal naujausius duomenis gyventojų skaičiaus kilimą galima įžvelgti beveik visose apskrityse išskyrus sostinės regioną ir Šiaulių apskritį. Iš 60 Lietuvoje esančių savivaldybių neigiamas tendencijas parodė tik 19. Tuo tarpu, praeitų metų duomenimis vos 11 savivaldybių buvo augančios.
Mokslininkų teigimu, Lietuvos gyventojų skaičiui ir gyventojų regioniniam pasiskirstymui, kaip ir gimstamumo bei mirtingumo rodikliams, įtaką darė ir pandemija.
„Pandemija darė ir daro neigiamą įtaką natūraliai gyventojų kaitai (išaugo mirtingumas, sumažėjo gimstamumas), tačiau apribojo migracijas į užsienio šalis: dalis emigrantų grįžo, dalis potencialių emigrantų neišvažiavo.
Taigi šis procesas kiek stabilizavo gyventojų skaičių Lietuvoje – per du paskutinius metus gyventojų skaičius nesumažėjo, o šiaip paskutiniaisiais metais nežymiai svyruoja“, – sakė Lietuvos socialinių mokslų centro Regionų ir miestų tyrimų skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas Edis Kriaučiūnas.
Specialisto nuomone, būtent potencialių emigrantų sumažėjimas galėjo teigiamai atsispindėti ir kaimiškų regionų statistikoje.
„Grįžę ar neišvykę potencialūs emigrantai „išaugino“ gyventojų skaičių visoje Lietuvoje, bet labiau periferijoje ir tai gali atsispindėti statistikoje. Tad čia viena iš priežasčių, kodėl periferiniuose ir kaimiškuose regionuose galėjo išaugti arba ne taip intensyviai mažėti gyventojų skaičius“, – sakė E.Kriaučiūnas.
Paskutiniais duomenimis pastebima ir jau ilgą laiką nematyta tendencija – gyventojų nuosmukis Vilniaus mieste. Tokių duomenų nebuvo pastebėta nuo pat 2012 m. Vis dėlto E.Kriaučiūnas sakė, kad vienerių metų tendencija pasitikėti nereikėtų.
„Į vienerių metų duomenis nereikėtų kreipti dėmesio. Pagrindiniai Lietuvos augimo branduoliai išlieka ir, tikėtina, išliks Vilniaus ir Kauno regionai su Alytaus ir Marijampolės miestais. Taip pat Trakai, Širvintos, Ukmergė, Elektrėnai, Jonava, Kaišiadorys, Kėdainiai, Klaipėdos regionas ir Šiaulių bei Panevėžio regionas“, – sakė mokslininkas.
Kaimiškos vietovės patrauklios kaip antrieji namai
Žvelgiant į naujausią statistiką galima pastebėti, kad gyventojų skaičius kiek daugiau išaugo šiaurės Lietuvoje, lyginant su kitais regionais. Lietuvos Socialinių mokslų centro Sociologijos instituto Regionų ir miestų tyrimų skyriaus mokslo darbuotoja Viktorija Baranauskienė sakė, kad prie tokios tendencijos gali prisidėti ir gamta.
„Šiaurės rytų regionai patrauklesni gali būti todėl, kad tos teritorijos pasižymi didesniu rekreaciniu potencialu, pavyzdžiui miškais, ežerais, todėl tokios teritorijos yra patrauklesnės. Žmonės pandemijos metu ten įsigijo sodybas, tam įtakos galėjo turėti ir darbas nuotoliniu būdu.
Kita priežastis, kad anksčiau į užsienį buvo daugiau emigravusių iš Šiaurės rytų Lietuvos, todėl neįsitvirtinę, praradę darbus užsienyje grįžo į gimtąsias vietas, kur turėjo tėvų, giminaičių namus“, – galimas priežastis svarstė mokslininkė.
E.Kriaučiūnas taip pat pastebėjo, kad į regionus keltis galėjo paskatinti nuotolinis darbas, tačiau ilgainiui populiariausi vis tiek turėtų išlikti didieji miestai.
„Be abejo pandemija atskleidė kaimiškų vietovių ir mažų miestelių patrauklumą. Vis dėlto jos patrauklios tik kaip antrieji namai, o deja, antrųjų namų statistikos neturime. Pirmųjų namų teritorinis prioritetas yra ir bent artimiausioje ateityje liks didieji miestai ir priemiesčiai“, – teigė specialistas.
Nereikėtų skubėti džiaugtis
Nors statistika kol kas atrodo džiuginanti, tačiau specialistai neskuba džiaugtis. Viktorija Baranauskienė sakė, kad atslūgus pandemijai galime tikėtis, kad duomenys sugrįš į ankstesnes vėžes.
„Mano manymu, tokia tendencija nėra ilgalaikė. Pasibaigus pandeminiams suvaržymams viskas turėtų grįžti į savo vėžes, ir žmonės vėl migruos, ieškos geresnių gyvenimo sąlygų“, – sakė mokslininkė.
Dar vieną galimą priežastį tokiam staigiam statistikos pagerėjimui pastebėjo ir E.Kriaučiūnas. Anot jo, čia galėjo padėti ir kas dešimtmetį vykstantis gyventojų surašymas.
„Panašu, kad prieš tai buvusiame 2011 m. surašyme dalis gyventojų buvo „nesuskaičiuoti“, mūsų duomenimis – iki 10 proc. Vėliau visą dešimtmetį duomenys buvo derinami prie 2011 m. surašymo, t. y. visada buvo kiek mažesni nei buvę tikrovėje.
2021 metų surašymo duomenys remiasi Registrų centro duomenimis, tad jis vykdytas remiantis visai kita metodika. Gali būti, kad pagal šią metodiką rastas gyventojų skaičius, o ypač kurioje nors konkrečioje savivaldybėje, gerokai skyrėsi nuo iki tol pateikiamo. (...)
Taigi tai – dar viena priežastis, kodėl statistiškai padidėjo periferinių ir kaimiškų regionų gyventojų dalis, lyginant su didžiaisiais miestais ir jų priemiesčiais“, – svarstė sociologas.
Nerimą kelia gimstamumas
Pernai Lietuvoje gimė mažiausiai naujagimių per daugiau nei 60 metų, kai renkama tokia statistika. Fiksuota ir daugiausiai mirčių per šį laikotarpį. Anot mokslininkų, suminis gimstamumo rodiklis pastaruoju metu siekia 1,5 vaiko, o norint užtikrinti kartų kaitą, jis turėtų siekti apie 2.
Nors prasidėjus pandemijai daugelyje pasaulio šalių buvo tikimasi gimstamumo augimo, tačiau tokios prognozės nepasitvirtino. „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorė, sociologė Aušra Maslauskaitė sakė, kad pastaraisiais metais užfiksuotas gimstamumo rodiklis yra labai žemas.
„Išties daugelyje šalių, ne tik Lietuvoje, pandemijos pradžioje buvo labai daug kalbėta apie tai, kad pandemija, kuri uždarė žmones namuose išvirs į tai, kad visuomenė džiaugsis galbūt padidėjusiais gimstamumo rodikliais. Vis tik šitas lūkestis nepasitvirtino ir daugelis šalių, kurios jau praneša apie savo pirmųjų pandeminių metų gimstamumo rodiklius, rodo, kad situacija yra priešinga.
Lietuvoje paskelbti naujausi duomenys vėlgi rodo, kad pandemija dar labiau sumažino susilauktų vaikų skaičių. Tas skaičius, kuris buvo registruotas paskutiniaisiais metais, yra pakankamai žemas. Mes turime apie 24 tūkst. naujagimių, kurių buvo susilaukta, ir tai, žvelgiant absoliučiais skaičiais, yra tikrai mažas rodiklis“, – sakė sociologė.
Vis dėlto į ateities prognozes galima pažvelgti ir pozityviai. E.Kriaučiūnas pastebėjo, kad baigiantis pandemijai galime sulaukti mažesnio mirčių skaičiaus, o dėl to ir teigiamos gyventojų kaitos, kuri gali prisidėti ir prie periferinių regionų augimo.
„Visi tikimės, kad pandemija baigsis ir ateityje neigiamos įtakos gyventojų sveikatai nebeturės. Kokie jos rezultatai demografinei situacijai? Netekome dalies pagyvenusių žmonių, ciniškai svarstant šie žmonės būtų mirę per keletą artimiausių metų. Tai reiškia, kad artimiausiais metais turėtų sumažėti mirtingumas.
Todėl labai atsargiai galima tikėtis teigiamos natūralios gyventojų kaitos – gimusių skaičius gali viršyti mirusių skaičių. Tikėtina, kad visuomenė taps kiek jaunesnė, kiek gyvybingesnė, tai gali daryti teigiamos įtakos ne tik miestams, bet ir stabilizuoti periferiją“, – sakė specialistas.
A.Maslauskaitė sakė, kad teigiamos prognozės gali būti pastebimos ir gimstamumo rodikliuose.
„Žvelgdami į būtent koronaviruso pandemiją demografai taip pat prognozuoja, kad daugelis šalių patirs tą demografinį nuosmukį, susijusį su gimstamumo rodiklių mažėjimu, bet, tikėtina, kad tie rodikliai, praėjus maždaug 5 metams, turėtų atsigauti, sugrįžti į ikipandeminį lygį“, – sakė VDU profesorė.
