Vyriausybė dar tik svarsto Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų naudojimo tvarką, bet jau kilo įtarimų, kad pati Susisiekimo ministerija bando ją apeiti.
Tokių abejonių skaidrumu garsiai nuskambėjo Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete.
Politikų teigimu, pasitvirtino anksčiau sklidę gandai, kad keliams skirti milijonai gali būti dalijami dar net nepatvirtinus aiškių atrankos kriterijų.
Kelių finansavimo pertvarką Seimui gruodžio pabaigoje pristatęs M.Skuodis žadėjo, kad šįkart ji bus ypač skaidri.
Ministras tikino neisiąs jo pirmtakų pramintais keliais, kai pinigai buvo dalijami pagal politikų rinkimų apygardas.
Dėl to ypač priekaištauta buvusiam susisiekimo ministrui Jaroslavui Narkevičiui. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos deleguotas ministras buvo įsivėlęs į ne vieną skandalą, susijusį su galbūt neskaidriu lėšų paskirstymu.
Buvęs susisiekimo ministras kaltintas dosniai dalijęs pinigus rajonams, kuriuose jis arba jo atstovaujamos partijos nariai kandidatuoja į Seimą.
Bet Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui priklausanti J.Narkevičiaus politinė bendražygė Rita Tamašunienė įsitikinusi, kad dabartiniai M.Skuodžio mostai, ko gero, jau lenkia buvusius.
Riebaus kąsnio dalybos
Seimo komiteto narių pasipiktinimą sukėlė žinia, kad dar nepatvirtinus aiškių kriterijų, kaip bus dalijami kelių priežiūrai skirti pinigai, bene riebiausias kąsnis jau numatytas vienam objektui, susijusiam su M.Skuodį į ministrus delegavusia Laisvės partija.
Tai vis dar nebaigtas rekonstruoti Baltijos prospektas Klaipėdoje, kurios meras yra Laisvės partijai artimas buvęs Liberalų sąjūdžio narys Vytautas Grubliauskas.
Užbaigti šį anksčiau pradėtą objektą reikia maždaug 15 mln. eurų. Jei Baltijos prospekto rekonstrukcijai baigti būtų atriekta visa prašoma suma, kitoms šalies savivaldybėms liktų trupiniai.
Mat Baltijos prospektas taikosi į įstatyme numatytą valstybinės svarbos vietiniams keliams finansuoti skirtą rezervą, kuris sudaro 9 proc. visų Kelių priežiūros ir plėtros programos biudžeto lėšų ir siekia maždaug 16 mln. eurų.
Atsidėkoja už postą?
Baltijos prospekto rekonstrukcijai reikalingos lėšos dar nepaskirtos, bet Seimo nariai teigė išsiaiškinę, kad Susisiekimo ministerijoje rengiami kriterijai esą specialiai derinami būtent šiam objektui.
Šiuos politikų nuogąstavimus esą patvirtino ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdyje dalyvavęs Klaipėdos vicemeras Arūnas Barbšys, pranešęs, kad savivaldybė jau yra pateikusi paraišką finansavimui.
Parlamentarai stebėjosi, kaip tai įmanoma, kai dar nėra iki galo aiški tvarka, kas galės pretenduoti į rezervo lėšas, nes Susisiekimo ministerija ją dar tik rengia.
„Kaip galima pateikti paraišką, kai nėra patvirtinta tvarka? Kas tokią paraišką gali priimti? Tai verčia abejoti, ar ir vėl nėra taip, kad deklaruojama viena, o daroma kitaip ir tie veiksmai prasilenkia su žadėtu skaidrumu. Bent aš jo nematau“, – kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ piktinosi Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas liberalas Ričardas Juška.
Politikas atviravo, jog prieš pat gruodžio pabaigoje vykusį balsavimą Seime jau buvo kilę įtarimų, kad skambūs M.Skuodžio patikinimai apie būsimą skaidrumą gali gerokai skirtis nuo realybės.
„Jau tada mus buvo pasiekusios kalbos, kad visoms savivaldybėms numatytos rezervo lėšos atiteks vienam Baltijos prospektui Klaipėdoje. Deja, tokios kalbos pasitvirtino.
Niekas neginčija, kad šis objektas svarbus.
Tačiau ministras iš Seimo tribūnos aiškino, jog į rezervo lėšas galės pretenduoti visos savivaldybės, o dabar aiškėja, kad planai buvo kitokie“, – sakė R.Juška.
Liberalų sąjūdžio atstovas nenorėjo plačiau svarstyti, kodėl būtent Klaipėda sulaukė išskirtinio Susisiekimo ministerijos dėmesio, bet neslėpė girdėjęs, kad uostamiesčio meras su komanda gali jungtis prie Laisvės partijos: „Matyt, ministras atsidėkoja už postą. Juk visi turbūt suprantame, kad tokios sumos likus metams iki savivaldos rinkimų šiaip sau neskiriamos.“
Planai buvo slepiami
Beje, Seimo komiteto nariai piktinosi, kad Susisiekimo ministerija nesilaikė pažadų juos supažindinti su skubos tvarka rengiamu projektu.
Tik paskutinę minutę jį išvydo ir Savivaldybių asociacija.
„Tokie ministerijos veiksmai nedera su kelių finansavimo pertvarkos metu deklaruotais tikslais depolitizuoti sprendimų priėmimą ir padidinti skaidrumą“, – sakoma Susisiekimo ministerijai ir Vyriausybei adresuotame Savivaldybių asociacijos rašte.
Asociacijos nuomone, 2021 metais patvirtinti objektai turėtų būti užbaigti jiems skiriant tikslines valstybės biudžeto lėšas, o į šiais metais suplanuotą valstybei svarbių vietinės reikšmės kelių finansavimo dalį vienodomis sąlygomis turėtų teisę pretenduoti visos savivaldybės.
Bet į asociacijos siūlymus nebuvo atsižvelgta.
„Tarpinstituciniame Vyriausybės pasitarime buvo aiškiai pasakyta, kad prioritetas – Baltijos prospekto rekonstrukcija.
Tai reikia neklaidinti ir tiesiai šviesiai pasakyti – kitos savivaldybės iš rezervo nieko negaus arba gaus trupinius, nes visos jo lėšos faktiškai atiteks vienam objektui“, – tvirtino Savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė.
Abejonių neišsklaidė
Politikų į kampą speičiamas Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vadovas Vladislavas Kondratovičius iš esmės neišsklaidė kilusių abejonių.
Tiesa, ministerijos atstovas tikino, kad bus priimamos ir vertinamos ir kitų savivaldybių paraiškos: „Mes dar nesame gavę paraiškų, nežinome, kiek jų bus iš viso. Bet tikėtina, kad tai nebus vienas objektas.“
Tačiau V.Kondratovičius taip ir negalėjo įvardyti, kas dar bent teoriškai galės pretenduoti į 9 proc. lėšų rezervo krepšelį. Iš jo paaiškinimų buvo akivaizdu, kad didžiąją jo dalį praris būtent Baltijos prospektas.
Dosnus ir partijos lyderei
Parlamentarams užkliuvo ne tik išskirtinis Susisiekimo ministerijos dėmesys Klaipėdai. Daug abejonių sukėlė ir tai, kaip M.Skuodis pamalonino Ekonomikos ir inovacijų ministeriją.
Laisvės partijos lyderės Aušrinės Armonaitės vadovaujamai ministerijai „laisviečių“ į ministrus deleguotas M.Skuodis iš bendro keliams skirtų milijonų aruodo atriekė 5 mln. eurų.
Atitinkama suma buvo sumažintos Kelių priežiūros ir plėtros programoje savivaldybėms numatytos lėšos.
„Anksčiau buvo sakoma, kad šios lėšos teks savivaldybėms, bet kažkaip ėmė ir atiteko artimai ministerijai. Turbūt atsitiktinai“, – ironiją pasitelkė R.Juška.
Seimo komiteto pirmininko tvirtinimu, keisčiausia, kad buvo skubama paskirti pinigus, o tik paskui sprendžiama, kaip Ekonomikos ir inovacijų ministerija juos dalins.
Kam gali pasisekti šiose dalybose, kol kas aiškiai negalėjo atsakyti ir Susisiekimo ministerija.
V.Kondratovičius politikams aiškino, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija esą patikino, jog už šiuos pinigus jokie privatūs keliukai nebus asfaltuojami: „Lėšos savivaldybėms turėtų būti skirstomos pagal ekonominę naudą duodančius projektus.“
Ragino neslapukauti
Kad ir kaip būtų, iš M.Skuodžio pažadų skaidrinti užakusią sistemą jau atvirai šaiposi ne vienas politikas.
Antai R.Tamašunienė įsitikinusi, kad naujoji tvarka neužtikrina vienodų starto sąlygų visoms savivaldybėms, – esą plika akimi matyti, jog orientuojamasi išskirtinai į Klaipėdą: „Naujoji programa pritaikyta vienam keliukui ir vienai savivaldybei ir tegul ministras nesipuikuoja, kad dabar viskas bus kitaip.
Jokiu dideliu skaidrumu čia nekvepia – kriterijai ir vėl parengti taip, kad pinigai atitektų tiems, kuriems jie jau seniai pažadėti.“
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė neslėpdama pašaipos Susisiekimo ministerijai pasiūlė nesukti galvos ir būsimoje skaidrioje kelių asfaltavimo programoje neslapukaujant įrašyti atskirą punktą dėl lėšų skyrimo Baltijos prospektui.
Bando surasti išeitį
Konservatorius Audrius Petrošius į tai atkirto, kad praėjusią kadenciją Vilniaus rajonas buvo sulaukęs išskirtinio dėmesio, todėl dabar jam esą skausminga grįžti į vienodas startines pozicijas.
Baltijos rinkimų apygardoje Klaipėdoje į parlamentą išrinktas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys įsitikinęs, kad pagrindinė į uostamiestį vedanti transporto arterija turi būti užbaigta kuo greičiau.
Valdančiosios daugumos atstovas taip pat mano, kad per anksti daryti išvadas dėl naujosios programos skaidrumo, kol dar nėra įvertinta nė viena paraiška.
Tuo metu komitetui priklausantis A.Petrošiaus frakcijos kolega Bronislovas Matelis pripažino, kad svarstant būsimą pertvarką sukelta daug lūkesčių, bet esą ne viskas einasi sklandžiai.
Politikas Susisiekimo ministeriją ragino nebegudrauti ir pripažinti akivaizdų faktą – rezervo pinigai yra kreipiami vienam konkrečiam objektui: „Visi ženklai rodo, kad lėšos bus skirtos Baltijos prospektui. Gerai, kad tuos prieštaravimus mes matome, juos fiksuojame, ir ministerija tuo neturėtų piktintis.“
B.Matelis svarstė, kad ūkiniu požiūriu esą turbūt nebūtų labai išmintinga palikti Baltijos prospektą išraustą, o rezervo lėšas skirti kokioms nors gatvelėms Biržuose ar Šalčininkuose asfaltuoti: „Bet aš suprantu, kad tai nebūtų labai protingas žingsnis, ir ministerija ieško išeities.
Tik gal galėjo iš karto viską aiškiai pasakyti, o ne pati ieškoti landų, kaip apeiti naują tvarką.“
