Pirmąją tyrimo dalį skaitykite čia.
Pasiglemžė močiutės pinigus
Dvi notarės sulaukė įtarimų, kai patvirtino sandorius, susijusius su šiuo metu socialinės globos namuose gyvenančios moters turtu.
„Močiutė nukentėjo nuo anūko, jam pateiktas ieškinys. Ji yra visapusiškai neįgali, jai reikia priežiūros. Moteris serga jau nuo 2015 metų, yra gulėjusi specializuotose ligoninėse, o sandoriai notaro kontoroje buvo atliekami 2016-ųjų pavasarį.
Kodėl notarė nematė, kokia močiutės sveikatos būklė? Manau, kad tai notarų sąžiningumo klausimas“, – svarstė advokatė Ramutė Budrytė, ginanti globos namų gyventojos interesus.
Darbo dienos pavakare anūkas neįgalią močiutę, kuriai reikėjo nuolatinės priežiūros, pasiėmė iš slaugos ligoninės, kur ji tuo metu buvo.
Močiutę jis nuvežė į Jonavoje esantį notarės Genutės Poškaitienės biurą, kur jam buvo patvirtintas generalinis įgaliojimas. Dokumento tekstas su notare buvo suderintas iš anksto.
Susiveikęs generalinį įgaliojimą anūkas močiutę nusivežė namus, iš jų senolė pasišalino. Tada jis parašė pareiškimą policijai ir nurodė, kad senolė nesiorientuoja aplinkoje. Tokiu būdu anūkas pats atskleidė, kokios būklės buvo jo močiutė tą dieną, kai suteikė jam generalinį įgaliojimą. Policija senolę surado.
Turėdamas generalinį įgaliojimą anūkas iš močiutės banko sąskaitos pasisavino beveik 70 tūkstančių eurų.
Notarė G.Poškaitienė per apklausą kaltės kratėsi, esą garbaus amžiaus moteris viską suprato, nekilo abejonių dėl jos veiksnumo.
Senolės pavardės tada dar nebuvo Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre, bet jos ligos istorijoje esantys medikų įrašai liudija, kad pacientė negalėjo suvokti savo veiksmų. Tai patvirtino ir ekspertai.
Notarėms pareiškė kaltinimus
Baudžiamojoje byloje, kurią 2021 metų pabaigoje pradėjo nagrinėti Kauno apylinkės teismas, senolės anūkas kaltinamas dėl sukčiavimo, o dvi notarės – dėl tarnybos pareigų neatlikimo.
Byloje pasižymėjusi antroji notarė kaunietė Ramutė Valantiejienė buvo patvirtinusi tos pačios senolės įgaliojimą vienam iš vaikų, kuris pretendavo į namo dalį.
R.Valantiejienė taip pat turėjo įsitikinti, ar senolė suvokia veiksmus, nes pastaroji turėjo ryškių neįgalumo požymių, o po kelių dienų atsidūrė specializuotoje ligoninėje.
R.Valantiejienė yra išėjusi į pensiją, telefonu neatsiliepė, o jos giminaitis teigė, kad ji bylos nekomentuos.
G.Poškaitienė žadėjo atsakymus pateikti elektroniniu paštu, bet jų neatsiuntė.
„Lietuvos rytas“ susisiekė ir su senolės anūkui atstovaujančia advokate, bet ji pasakė, kad komentarų nebus.
Įsivėlė ir į kitą skandalą
Ta pati notarė R.Valantiejienė 2019 metų kovą tvirtino ir smegenų vėžiu sirgusio žinomo verslininko, mecenato Raimondo Karpavičiaus testamentą. Šio atvejo notarė taip pat nekomentavo.
2019-ųjų kovo 5 dieną, kai buvo patvirtintas šimtamilijoninio palikimo dokumentas, 61 metų verslininkas turėjo nustatytu laiku vartoti stiprius vaistus, kurių dalis – tabletės, kiti – leidžiami į veną.
Minėtą dieną jam turėjo būti statomos trys lašelinės ir atliktos trys injekcijos į veną.
Testamentas Kauno notarų biure buvo pasirašytas 16 valandą 30 minučių, o 17 valandą R.Karpavičiui turėjo būti suleista viena iš trijų injekcijų.
Tai buvo vaistai, skirti smegenų edemai gydyti.
Ekspertų nuomone, prieš tai suleistų vaistų poveikis galėjo būti minimalus, todėl verslininkas galėjo kentėti nuo smegenų edemos. Tai pasireiškia intensyviu galvos skausmu, pykinimu, motoriniais, regos ir kalbos sutrikimais, haliucinaciniu sindromu.
R.Karpavičių į notaro biurą lydėjo advokatė – kaunietės Aistės Grybauskienės, kuri tą patį mėnesį tapo jo antrąja žmona, bičiulė. Esą ji dalyvavo kaip liudininkė.
Jauna našle tapusi Aistė Karpavičienė teigė su milijonieriumi gyvenusi dvejus metus, bet daugiau komentarų neteikė.
Daugybė liudininkų teigė, kad verslininkas iki 2018 m. lapkričio vidurio, kai jam buvo nustatytas smegenų vėžys, gyveno su pirmąja žmona Audrone Karpavičiene.
Aistė Karpavičienė dar iki milijonieriaus mirties, kuri jį ištiko 2019 metų rugpjūčio 9 dieną, galėjo žinoti testamento turinį.
Viename juodraščių yra įrašas, kad paveldėjimo teisė atimama iš sūnaus Roko Karpio. Tikėtina, kad tai parašė ne R.Karpavičius, o galimai našlės bičiulė.
Dėl mįslingomis aplinkybėmis sudaryto testamento jau kurį laiką verda mūšis, jį yra užginčijęs mirusio milijonieriaus sūnus.
2021 metų pabaigoje teisme į klausimus atsakinėjo velionio brolis Henrikas Karpavičius, pretenduojantis į pusę palikimo.
Kitos dalies siekia jaunoji našlė. Visas palikimas – įmonių akcijos, nekilnojamasis ir kitas turtas vertinamas apie 120 milijonų eurų.
Civilinis procesas Vilniaus miesto apylinkės teisme bus tęsiamas ir šiais metais, žodį turėtų tarti ekspertai.
Teisėsauga toliau narplioja baudžiamąją bylą dėl galimo sukčiavimo ir R.Karpavičiui priklausiusio didelės vertės turto užvaldymo. Byloje figūruoja ir šešėlinio pasaulio atstovų pavardės.
Į mūšį dėl R.Karpavičiaus palikimo dar jam gyvam esant buvo įsitraukę ir tuomečiai aukšti Kauno policijos pareigūnai Darius Žukauskas ir Giedrius Skladas. Jie buvo nuvykę į Tenerifę perimti vilos, kuri yra įvertinta 4 milijonais eurų.
Komisarai neteko pareigų, pripažinta, kad jie pažemino pareigūno vardą. Dėl įsilaužimo į vilą juos siekia apklausti Ispanijos teisėsauga. Ji Lietuvos generalinei prokuratūrai atsiuntė Europos tyrimo orderį ir prašymą surengti nuotolinę apklausą.
Turėtų įsitikinti, ar supranta savo veiksmus
– Kiek šalyje per metus patvirtinama notarinių sandorių ir kiek jų pripažįstama negaliojančiais? – paklausiau Lietuvos notarų rūmų prezidento Mariaus Stračkaičio.
– Lietuvoje kasmet patvirtinama daugiau kaip po milijoną notarinių veiksmų. Tikslios statistikos, kiek jų vėliau teismo sprendimu pripažįstama negaliojančiais, Notarų rūmai neturi, bet tai vienetiniai atvejai.
Kartais tarp notariškai patvirtintų sandorių šalių kyla ginčų, kurie pasiekia teismus.
Tada bylose minimi ir notarai, bet ne kaip atsakovai, o kaip tretieji asmenys.
Paprastai tokiose bylose notarinio veiksmo teisėtumas nėra kvestionuojamas, būna sprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas, o notaro atsakomybės klausimas nekeliamas.
Civilinių bylų, kuriose notarai minimi kaip trečioji šalis, sudaro mažiau negu 0,5 proc. bendro notarinių veiksmų skaičiaus.
– Ar suklydęs notaras turi pats atlyginti žalą, ar jo veiksmai būna apdrausti?
– Visa Lietuvoje veikiančio notariato sistema pagrįsta neribota notaro atsakomybe. Notaras, įgaliotas valstybės, veikia kaip teisėtumo garantas, kuris užtikrina, kad civilinėje teisinėje apyvartoje nebus neteisėtų dokumentų.
Notaras už patvirtintą sandorį atsako savo turtu net ir tada, kai jo įgaliojimai dėl amžiaus ar kitų priežasčių yra pasibaigę.
Notarų profesinė civilinė atsakomybė už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą vykdant notaro profesinę veiklą draudžiama privalomuoju draudimu. Minimali draudimo suma yra 100 tūkstančių eurų vienam notarui kiekvienam draudžiamajam įvykiui.
Žinant, kad sandorių, ypač nekilnojamojo turto, vertė gali siekti šimtus tūkstančių ir net milijonus eurų, notarai draudžiasi papildomu profesinės civilinės atsakomybės draudimu.
Civilinės atsakomybės draudimas apima ir praeityje notaro patvirtintus sandorius.
Net ir nutraukęs veiklą notaras gali būti patrauktas atsakomybėn už praeityje padarytą žalą. Jeigu draudimo sumos nepakanka žalai atlyginti, notaras ją turi atlyginti pats.
– Kokia pareiga tenka notarams, kai jie tvirtina neveiksnių ar savo veiksmų pasekmių negalinčių suvokti žmonių turtinius reikalus?
– Net ir tada, kai atlikti notarinį veiksmą prašantis žmogus nėra įtrauktas į Neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų registrą, notaras privalo įsitikinti, kad žmogus supranta savo veiksmus ir jų pasekmes.
Jei žmogus to nesupranta, notaras negali tvirtinti sandorių ar atlikti kitų veiksmų.
Buvo atvejis, kai teismas pripažino notarą netinkamai vykdžius pareigą ir atlikus veiksmus asmenims, kurie dėl sveikatos būklės nesuvokė savo veiksmų ir jų pasekmių. Notaras buvo nuteistas ir atleistas iš pareigų.
Visą straipsnį skaitykite dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienio numeryje.
