„Jeigu žiūrime į atvejų skaičius, jie tikrai yra rekordiniai, kokių dar niekada neturėjome Lietuvoje. Jeigu bandytume pasižiūrėti į pandemijos pagreitį, jis šiuo metu siekia apie 50 proc. Neatrodo, kad būtų koks lėtėjimas ar mes artėtume prie pasiekto piko“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ tvirtino M.Stankūnas.
Jo teigimu, nors kai kurie ekspertai prognozuoja, kad susirgimų pikas galėtų būti pasiektas po poros savaičių, tikslaus atsakymo niekas nežino, nes tokie spėjimai gali būti daromi tik remiantis užsienio valstybių, jau anksčiau susidūrusių su omikron atmainos piko banga, patirtimi.
Tiesa, profesorius sutiko, kad svarstant, kokias šalyje geriausia taikyti pandemijos valdymo priemones, naujų paros atvejų skaičius neturėtų vaidinti svarbaus vaidmens, nes dabar svarbiausia stebėti situaciją ligoninėse.
„Sakykime, jeigu tai yra besimptomė ligos eiga arba minimalūs simptomai, kaip aš sakau, tai nieko tokio, pasižiūrėsi mėgstamą serialą kelis kartus tuo metu ir viskas pasibaigs. Bet jeigu mes kalbame apie sunkias būkles – reanimaciją, mirtis ir pan., mes irgi žinome, kad tai labai susiję ir su amžiumi, ir su gyventojų sveikatos būkle – gretutinėmis ligomis.
Dabar mes turime akcentuoti svarbiausius skaičius – reanimacijos lovas, mirčių skaičių, hospitalinį užimtumą. Tam daugiausia dėmesio ir skiriame. Tai atsiliepia ir visuose planuose dėl karantino“, – aiškino M.Stankūnas.
Tačiau jis pridūrė, kad visiškai ignoruoti paros naujų užsikrėtimų skaičiaus negalima, nes jis dažniausiai „kažkokia dalimi konvertuojasi į hospitalizacijas“.
Nors profesorius pripažino, kad omikron viruso atmaina paliečia tiek pasiskiepijusius, tiek nepasiskiepijusius, vis dėlto vakcinacijos aspektą jis išskyrė kaip labai svarbų, nes skiepytieji serga gerokai lengviau.
„Svarbus momentas, kurį reikia pasakyti, kaip vienas garsus britų mokslo žurnalas „The Lancet“ labai aiškiai pabrėžė, net ant jo viršelio yra įdėta viena mokslinė citata, kur straipsnis sako, kad omikronas yra švelnesnė versija, bet ji nėra švelni. Tai yra labai rimtas pranešimas, kad tai vis dėlto nėra tik sloga, kaip daug kas sako.
Aišku, yra daug žmonių, kuriems tai praeina lengvai, kaip sloga, bet vis dėlto turėtume įvertinti, kad šiandien Lietuvoje ligoninėse turime virš 1200 žmonių. Jie tikrai ten neguli dėl slogos“, – atkreipė dėmesį M.Stankūnas.
Dėl to, kalbėdamas apie lietuvių taip mėgstamą Danijos pavyzdį, kurioje atšaukinėjami koronaviruso ribojimai, profesorius akcentavo būtent vakcinacijos rodiklius.
„Ten dabar vyksta atlaivinimai, mes visi to norėtume. Bet, pasižiūrėkite, danai yra 99,6 proc. suvakcinavę 65 metų ir vyresnių žmonių amžiaus grupę. Lietuvoje šis procentas yra tik 77-78. Tai mums neleidžia elgtis taip pat, kaip danams“, – įsitikinęs jis.
