Turtinga paveldėtoja tapusiai kaunietei Marijonai (pavardė redakcijai žinoma. – Aut.) per žiemos šventes sušlubavo širdis, prireikė medikų pagalbos, bet ji nestokojo stiprybės.
Buvusi mokytoja atlaikė nemažai likimo smūgių.
Per kelerius metus ji neteko visų artimiausių žmonių – vyro, anūko ir sūnaus. Negana to, po staigios sūnaus mirties iš kaunietės buvo siekiama išvilioti paveldėtą turtą, kurio vertė siekia kelis milijonus eurų.
Vienoje Kauno notarų kontorų mįslingomis aplinkybėmis buvo patvirtintas Marijonos testamentas, pagal kurį po jos mirties turtas būtų atitekęs svetimam žmogui, neturinčiam su testatore nei giminystės, nei kitų artimų ryšių.
Svetimas žmogus būtų paveldėjęs sėkmingai veikiančią įmonę, namą, 160 kvadratinių metrų butą Kauno centre, žemės sklypus, pinigines lėšas.
Ši istorija sukrėtė ir Marijoną, ir jos drauges, buvusius auklėtinius. Kaunietė sutiko, kad jos drama būtų paviešinta: „Tikiuosi, kad skaudi mano patirtis padės užkirsti kelią panašioms apgavystėms.“
„Po sūnaus mirties jo įmonės darbuotoja pradėjo meiliai su manimi elgtis. Aš ėmiau ja pasitikėti. Per daug nesigilindama pasirašydavau paveldėtos įmonės dokumentus. Ir dėl to stipriai nukentėjau.
Daug metų dirbau mokytoja, gerai sutardavau su vaikais ir jų tėvais, auklėtiniai mane ir dabar aplanko. Pasitikėjau žmonėmis ir nemaniau, kad kas nors galėtų apgauti kitą pasinaudodamas jo netekties skausmu“, – „Lietuvos rytui“ prabilo 86 metų kaunietė.
Labiausiai Marijonai skaudu, kad į galimai iš anksto suplanuotą aferą buvo įtraukta ir notarė, kuria pasitikėjo jos sūnus.
Netektys – viena po kitos
Marijonos sūnus valdė žemės ūkio bendrovę, augino javus, rapsus, ankštines kultūras. Jo įmonė buvo įsigijusi galingos šiuolaikinės technikos.
Ūkininko duona vyrui patiko, dirbo netausodamas jėgų.
2014 metais ūkininko gyvenimą aptemdė netektis. Karštą vasaros dieną jo trisdešimtmetis sūnus su draugais nuvyko prie tvenkinių išsimaudyti.
„Mano anūkas mokėjo gerai plaukti, buvo drąsus. Medikai vėliau man paaiškino, kad plaukiodamas giliame tvenkinyje jis pateko į šalto vandens srovę, raumenis sutraukė mėšlungis ir jis nuskendo. Ir aš, ir mano sūnus labai krimtomės“, – atsiduso pašnekovė.
Tai buvo jau antra netektis, prislėgusi kaunietės širdį. Prieš tai prie namo skindamas vyšnias sunkiai susižalojo jos sutuoktinis.
Krisdamas iš medžio jis susitrenkė galvą, kelis mėnesius buvo gydomas ligoninėje, tačiau mirė neatsigavęs iš komos.
Netekusi vyro ir anūko Marijona guodėsi tuo, kad neliko vieniša, – ja rūpinosi veiklus sūnus. Jis gyveno vienas, su žmona buvo pasukę skirtingais keliais.
„Aš gyvenau viskuo aprūpinta.
Kartą sūnus prasitarė, kad planuoja parduoti sėkmingą verslą ir vykti pagyventi į užsienio šalį, kur turėjo draugų.
Norėjo, kad ir aš vykčiau kartu. Bet taip ir nespėjo įgyvendinti svajonės“, – nutilo sūnaus netekusi motina.
52 metų ūkininko širdis sustojo 2016 metų vasarą, per patį darbymetį.
Prieš operaciją ėmė veikti
Širdgėlos prislėgtos Marijonos sveikata nuo patirto streso ėmė šlubuoti, ji sunkiai vaikščiojo, vargino skausmai.
Medikai patarė persodinti klubo sąnarį.
Artėjant paskirtam operacijos laikui minėta įmonės darbuotoja užsiminė Marijonai, kad reikėtų surašyti testamentą. Bet kaunietė nesileido į kalbas, nes pasitikėjo medikais.
Vis dėlto prieš pat operaciją ji buvo nuvežta į notaro biurą. To pageidavo ta pati įmonės darbuotoja.
„Mano sūnus savo vardu buvo nupirkęs sodybą įmonės vairuotojui, kurį vertino. Tą sodybą paveldėjau aš, bet man ji buvo nereikalinga, o tas vyras ten gyveno.
Sutikau, kad ji atitektų jam.
Jis apsidžiaugė, man net ranką pabučiavo“, – pasakojo didelio palikimo paveldėtoja.
Nuvežta į notaro biurą kaunietė pasijuto blogai, verkė prisiminusi sūnų.
„Byrėjo ašaros, aš nieko nemačiau. Kur parodė, ten pasirašiau. Maniau, kad pas notarą esu saugi, nes tai valstybės įgaliotas atstovas.
Vėliau paaiškėjo, kad buvo patvirtinti ne tik sodybos perleidimo dokumentai, bet ir mano testamentas.
Su notare iš anksto buvo suderintas tekstas, bet tai padariau ne aš. Matyt, tikėtasi, kad aš galiu neatlaikyti sudėtingos operacijos ir mirti“, – tvirtino pašnekovė.
Turtas – svetimam žmogui
Operacija praėjo sėkmingai, Marijona pasveiko. Praėjus keleriems metams tvarkydama dokumentus ji teigė atsitiktinai radusi testamento kopiją. Skaitydama patyrė šoką.
Testamentas buvo patvirtintas 2016 metų lapkritį. Jame buvo parašyta, kad visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas po kaunietės mirties atitektų įmonės darbuotojai, kuri ją buvo nuvežusi į notaro biurą.
„Pamačiusi, kiek daug turto paveldėjau po sūnaus mirties, ta moteris pamynė sąžinę ir žmogiškumą, ji elgėsi drastiškai.
Svetimam žmogui būtų atitekęs ne tik turtas, kurį paveldėjau mirus sūnui, bet ir tas, kurį per daugelį metų užgyvenau su vyru“, – paaiškino buvusi pedagogė.
Marijona nedelsdama nuvyko į tą patį notaro biurą ir paprašė panaikinti palikimo dokumentą.
„Notarė jį panaikino ir net užmokesčio nepaėmė.
Apmaudu, kad prieš tai matydama mano sveikatos būseną ji pasielgė nesąžiningai. Negi ji šoka pagal dūdelę to, kuris daugiau sumoka?“ – svarstė pašnekovė.
Praeityje daug metų kitus mokiusi pedagogė tiktai neseniai pati išmoko skaudžią gyvenimo pamoką: „Įsitikinau, kad tvarkant finansinius reikalus negalima niekuo aklai pasitikėti.“
Medikai nesuteikė vilties
Netekčių ar kitų nelaimių prislėgti, vieniši, ligoti ir, pasirodo, net komos ištikti žmonės kažkokiu būdu pasirašo testamentus, dovanojimo sutartis, įgaliojimus valdyti jų turtą.
Nukentėjusių žmonių istorijos liudija, jog dėl notarų aplaidumo prireikia daug laiko, pastangų ir lėšų, kad būtų atkurtas teisingumas.
„Lietuvos ryto“ šaltiniai teisėsaugoje teigė, kad pagalbos kreipiasi tik dalis nukentėjusiųjų, bet ir iš jų pasakojimų susidaro įspūdis, jog tai jau gali būti sistema.
Dėl įtartinomis aplinkybėmis patvirtinų sandorių verda mūšiai teismuose, o tarp įtariamųjų atsiduria ir notarai, kurių patikimumas neturėtų kelti abejonių.
Vienoje istorijų, kurios susijusios su dideliu palikimu ir netinkamai atliktomis notaro pareigomis, minimas buvęs teisėjas Almantas Lisauskas. Jis testamentą tariamai pasirašė tuo metu, kai buvo ištiktas komos.
Tai paaiškėjus pareigų neteko notarė, kuri tvirtino jo palikimo dokumentus.
59 metų A.Lisauskas mirė 2015 m. pabaigoje. Sužinojusi apie sūnaus testamentą velionio motina kreipėsi į teismą ir teisėsaugą.
Užvirė civiliniai teisminiai ginčai, buvo iškelta ir baudžiamoji byla. Teismo procesai truko kelerius metus.
„Mano sūnus 14 mėnesių buvo komos būsenos. Prieš jo mirtį marti manęs neįleido į namus, buvo uždraudusi jį lankyti ir ligoninėje. Viskas prasidėjo po to, kai medikai pasakė, kad Almantas neatsigaus iš komos.
Iki tol marti su manimi bendravo normaliai.
Buvo sunku pasiekti teisingumą, bet mane gynė gera advokatė, o bylą tyrę pareigūnai surinko įrodymų, kad buvo padarytas nusikaltimas“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo šiuo metu Marijampolėje gyvenanti Marija Krikštanienė, kuri yra mirusio buvusio teisėjo A.Lisausko motina.
Pasirašė buvusi policininkė
Buvusio teisėjo testamento sudarymui buvo pasirengta iš anksto. Tuo rūpinosi jo jauna žmona, kuri teigė tik siekusi apsaugoti turtą.
2015 metų rugpjūčio 31 dieną į A.Lisausko namus Kaune atvyko notarė, dvi liudininkės ir buvusi policijos pareigūnė, kuri pasirašė už testatorių.
Teisme našlė tikino, esą sutuoktinis suvokė, kas vyksta, išreiškė valią mirksėdamas. Jos pažįstama buvusi policininkė dėstė, neva jis linktelėjo galva.
Pagal patvirtintą testamentą, A.Lisausko žmona turėjo paveldėti visą turtą – namą Kaune, patalpas miesto centre, žemės sklypą Vilkaviškio rajone, visureigį, santaupas.
Namą Kaune A.Lisauskas buvo paveldėjęs iš tėvo.
Turinį parengė iš anksto
Apie vegetacinę A.Lisausko būseną teisme liudijo medikai, kaimynai. Vienas liudytojų lankėsi ligoninėje, kalbino A.Lisauską, bet pacientas nereagavo.
Šis liudytojas lankė buvusį teisėją ir namuose, padėdavo jį pakelti: „Jo būklė nesikeitė, jis nedejavo, neskleidė jokio kito garso.
Nors žmona sakydavo, kad jos vyro sveikata gerėja, iš tiesų jis būdavo toks pats.“
Teismo psichiatrinę ekspertizę atlikę specialistai patvirtino, kad testamento sudarymo dieną jis buvo neveiksnus.
Paaiškėjo, kad dokumento turinį notarė parengė iš anksto, prieš atvykdama į namus, net nepabendravusi su testatoriumi.
Notarė ir liudytojai testamentą pasirašė kitame kambaryje, o notarė testamento teksto A.Lisauskui neperskaitė.
Viena namuose buvusių liudytojų nurodė, kad notarė pro testatorių praėjo net nestabtelėjusi.
Smegenys buvo mirusios
A.Lisausko motinai atstovavusi advokatė Rasa Gradauskienė „Lietuvos rytui“ teigė, kad šios istorijos aplinkybės iš tiesų yra išskirtinės.
„Medicininiai dokumentai, gydytojų paaiškinimai ir kvalifikuotų specialistų išvados bylose neginčijamai patvirtino faktą, kad A.Lisauskas nuo tada, kai jį ištiko koma, iki pat mirties buvo tokios būsenos ir niekuomet iš jos nebuvo išėjęs.
Tai buvo negrįžtamas procesas, joks sąmonės pagerėjimas ateityje nebuvo įmanomas dėl mirusių smegenų“, – aiškino R.Gradauskienė.
Medicininiai įrašai patvirtino, kad tokios būsenos žmogus negalėjo valdyti ir suvokti veiksmų, su juo nebuvo įmanoma užmegzti kontakto – kalbinamas nereagavo, į klausimus neatsakinėjo, paliepimų nevykdė.
„A.Lisauską gydę gydytojai teisme aiškino, kad esant postanoksinei encefalopatijai žmogus negali būti sąmoningas, nes smegenyse nelieka jokios veiklos. Žmogus negali sąmoningai nei rankos spausti, nei atlikti kitų veiksmų, todėl testamento sudarymo metu egzistavo akivaizdūs testatoriaus valios nebuvimo įrodymai“, – tvirtino R.Gradauskienė.
Teismas panaikino testamentą
Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, 2016 metų rugsėjo 7 dieną panaikino A.Lisausko testamentą.
Kauno apygardos teismas 2017 metų kovo 15 dieną paliko sprendimą nepakeistą.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad nors A.Lisauskas testamento sudarymo metu ir nebuvo pripažintas neveiksniu, dėl labai sunkios būsenos negalėjo išreikšti savo valios.
„Kai teismas panaikino testamentą, mano sūnaus palikimas buvo padalintas pagal įstatymus: man atiteko ketvirtadalis turto, o kita dalis – buvusiai marčiai. Sūnaus namą teko parduoti. Netrukus buvusi marti vėl ištekėjo.
Niekam nelinkėčiau patirti to, ką teko patirti man.
Man vis dar sunku apie tai kalbėti. Teisme buvo bandoma mane apjuodinti, teko dalyvauti daugybėje posėdžių, bet aš viską atlaikiau“, – kalbėjo M.Krikštanienė.
Sudarė sąlygas apgaulei
Baudžiamąją bylą nagrinėjęs Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas 2018 metų liepos mėnesį išteisino notarę ir buvusią A.Lisausko žmoną, bet Šiaulių apygardos teismas 2019 metų birželį jas abi nuteisė.
Testamentą patvirtinusi notarė pripažinta kalta dėl tarnybos pareigų neatlikimo, o buvusi teisėjo žmona dėl to, kad apgaule įgijo teisę į didelės vertės mirusio sutuoktinio turtą.
Galutinį tašką baudžiamojoje byloje 2020 metų lapkričio 25 dieną padėjo Aukščiausiasis teismas, atmetęs nuteistųjų kasacinius skundus.
Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo: nors notarė atliko paruošiamuosius veiksmus, jų nepakako, kad būtų visiškai įsitikinta testatoriaus veiksnumu ir būtų užkirstas kelias neteisėtų sandorių bei dokumentų civiliniuose teisiniuose santykiuose atsiradimui.
„Notarė teismo procesuose aiškino, jog A.Lisausko valią nustatė iš rankos, padėtos po antklode, paspaudimų ir to, kad jis neprieštaravo testamento tvirtinimui. Akivaizdu, kad visa bendra situacija, ligonio būklė ir teisės aktai to daryti neleido.
Pažeisdama Notariato įstatymo reikalavimus notarė patvirtino testamentą ir sudarė sąlygas sutuoktinei įgyti kito asmens turtą prieš jo valią, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą ir sumenkino notariato autoritetą, dėl to buvo padaryta didelė žala valstybei“, – skandalingą palikimo istoriją apibendrino advokatė R.Gradauskienė.
Neužtenka patikrinti registro duomenų
Vingaudas Rinkevičius, Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras:
„Kaip būdamas komos būsenos žmogus galėjo išreikšti savo valią?
Notarai aiškina, kad patikrino, bet kliento pavardės nebuvo Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre. O tas žmogus sėdėjo ir žiūrėjo tik į vieną tašką.
Valstybės įgalioti notarai tvirtina sandorius, kurie neturėtų kelti abejonių. O jeigu yra nors menkiausia abejonė, kad žmogus negali išreikšti valios ir nesuvokia savo veiksmų esmės, notaras negali tvirtinti dokumentų.
Jeigu kai kurie notariniai sandoriai būtų filmuojami, kilus abejonių būtų galima įsitikinti, kokie veiksmai buvo atlikti.“
Visą straipsnį skaitykite dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienio numeryje.
