„Danijos sprendimas sustiprinti NATO oro policijos misiją liudija apie draugiškus ir patikimus mūsų šalių santykius (...). Tai ypač svarbu šiais išbandymų laikais, nes dabartinė saugumo situacija regione, kuomet Rusija bando įbauginti ir grasinti nepriklausomai Ukrainos valstybei, kelia didelį susirūpinimą“, – sveikinimo kalboje sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
„Todėl saugumo pusiausvyros palaikymas NATO rytiniame flange ir aplink Ukrainą turi būti mūsų prioritetas“, – pridūrė jis.
Danai su papildomais keturiais naikintuvais F-16 „Fighting Falcon“ prisijungė prie NATO oro policijos misijai Baltijos šalyse vadovaujančio Lenkijos kontingento Lietuvoje ir sustiprinančio Belgijos kontingento Estijoje.
Lenkijos ir Belgijos kontingentuose dabar yra po keturis naikintuvus F-16, jie patruliuoja nuo praėjusių metų gruodžio.
Danijos karinių oro pajėgų kariai NATO oro policijoje Baltijos valstybėse dalyvauja devintą kartą. Jų pamainą sudarys apie 80 karių. Tai – lakūnai, technikai, medicinos personalas, palaikymo grupės, komunikacijos ir kitų sričių specialistai.
Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teigimu, danų karių buvimas Lietuvoje yra „tvirtos NATO sąjungininkų vienybės ir kolektyvinio ryžto ženklas“.
„Vos prieš du mėnesius Danija perdavė misijos vadovavimą Lenkijai, o dabar danų kariai ir vėl yra čia, Šiauliuose. Džiaugiamės, nes žinome, kad savo sąjungininkais galime pasikliauti visada“, – sako ministras.
Sprendimą vėl atsiųsti į Lietuvą antrąjį oro policijos pastiprinimo kontingentą NATO sąjungininkai priėmė Rusijai toliau didinant įtampą prie Ukrainos sienų ir atsižvelgiant į poreikį sustiprinti rytinių NATO sąjungininkių – Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos ir Bulgarijos – saugumą bei siekiant atgrasyti grėsmes.
NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse trečiadienį sustiprino ir JAV naikintuvai F-15, nusileidę Aviacijos bazėje Estijoje.
NATO oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma nuo 2004 metų, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo Aljanso narėmis.
