Rugsėjį, dar gyvendami stovyklavietėje ir besiskundę šaltuoju sezonu, antradienį dalis migrantų, pakeliui į kartą per savaitę prieinamą dušą su karštu vandeniu, atvykusius žurnalistus išbėga pasitikti ir vienmarškiniai, su šortais ir tik šlepetėmis apautomis kojomis.
Pakalbinti, užsieniečiai noriai dalijasi savo patirtimi Kybartų Užsieniečių registracijos centre (URC). „Viskas čia yra blogai. Maistas blogas, karštas dušas – kartą per savaitę, penkiolika žmonių viename kambaryje“, – dėstė Hyder vardu prisistatęs irakietis.
Tiesa, patys centro darbuotojai į migrantų nusiskundinimus reaguoja įvairiai – vieni juos išklauso su šypsena, kiti įvertina kritiškai, tačiau visi patikina, kad į užsieniečių keliamas pastabas visada stengiasi atsižvelgti. Pirmąją dalį skaitykite ČIA.
Išklauso nusiskundimų maistu
Siekiant išvengti galimų konfliktų, migrantų gyvenimas Kybartų URC vyksta aukštais – pirmadienį dušu su karštu vandeniu naudojasi vieno aukšto gyventojai, kurių yra apie 100, antradienį – kito. Šiuo metu penkių aukštų centre gyvena 562 asmenys.
Aukštais organizuojamas ir užsieniečių maitinimas. Tiesa, centre tiekiamas maistas – beveik kiekvieno kalbinto užsieniečio skundų ašis. Pavyzdžiui, antradienio pietums – žirnių sriuba, troškinta vištiena, ryžiai, salotos ir dvi batono riekelės, kompotas. Migrantų maitinimui sudarytas 10 dienų, skirtingų patiekalų tvarkaraštis.
Jau 22 metus prekyboje dirbanti moteris dabar užsieniečiams dalija maistą Kybartų URC. Moteris pasakoja užsieniečių skundus dėl maisto girdinti – anot jos, pradžioje migrantai valgė geriau, o dabar, panašu, nusiskundimų vis daugėja.
Vis dėlto, kai kurie teikiami patiekalai migrantams itin tinka – jų prašo ir pakartoti, kitais jie džiaugiasi mažiau. „Vištiena labai tinka. Troškinių nelabai nori jie, troškintų daržovių“, – įvardijo ji.
Šalia maistą dalijančių centro virtuvės darbuotojų – ir padėklus valantis irakietis. Moteris pasidžiaugė, kad keturi užsieniečiai pasisiūlė pagelbėti.
„Žinokite, yra įvairiausių žmonių. Jeigu tu maloniai su juo bendrauji, jis irgi maloniai su tavimi. Turime ir savo pagalbininkų – va, savanoriškai padeda valyti vyrai. Dauguma tikrai geranoriški jie“, – patikino ji.
Įvardijo veiklos trūkumą
Prieš kelias dienas Seimo kontrolierių paskelbtoje ataskaitoje migrantų gyvenimo sąlygos Kybartų URC centre įvertintos itin kritiškai. Nurodoma, kad migrantams nesuorganizuota jokia normali veikla, kuo jie gali užsiimti, todėl didžiąją laiko dalį yra priversti tiesiog gulinėti lovoje.
Teigiama, kad Kybartuose nėra laisvalaikio zonų, kur jie galėtų užsiimti savišvieta ar ramiai pailsėti, be nuolatinio kambariokų šurmulio.
Klausimas, ar gali išeiti į lauką ir ten užsiimti aktyvia veikla, vieną irakietį prajuokina. „Tik maža skylė, gal penki metrai šimtui penkiasdešimčiai žmonių. Tai nėra normalu“, – teigė jis.
Vis dėlto, užsieniečius lietuvių ir anglų kalbų Kybartų URC mokanti socialinė darbuotoja pasakoja, kad kas nori, veiklos randa – lanko kalbų pamokas, piešimą, žaidžia biliardą, tinklinį, krepšinį, futbolą, kai leidžia oro sąlygos, naudojasi lauke įrengtais treniruokliais.
Antradienį klasėje lietuviškai savo vardą parašyti mokosi apie dešimt užsieniečių. Moteris pasakoja, kad kartais norinčiųjų mokytis – pilna klasė, kartais – tik pavieniai Kybartų URC gyventojai.
Daug mieliau užsieniečiai laiką leidžia sporto salėje – tąkart tinklinį žaidė ar savo eilės laukė apie trisdešimt migrantų. Centro darbuotoja pasakoja, kad užsieniečiai ieško visų įmanomų būdų sportuoti.
„Labai mėgsta bėgioti, tad tiesiog laksto laiptais – aukštyn, žemyn. Daro įvairius pratimus ant laiptų. Kas nori, randa“, – pasakojo socialinė darbuotoja.
Nors užsieniečių gyvenimą pareigūnai organizuoja pagal jų kilmės šalis, teigiama, jog norėdamas prisijungti prie kitų aukštų gyventojų užsiėmimų, pavyzdžiui – tinklinio partijos, jis tai padaryti gali, o konfliktai tarp skirtingų tautybių migrantų nors ir kyla, bet retai.
„Labai retai, bet išsisprendžia tos problemos, dar policijos nereikėjo nė karto. Ką jūs galvojat, šimtas vyrų viename aukšte gyvena. Normalu, kad turėtų įvykti kažkoks apsižodžiavimas“, – pasakojo migrantus prižiūrintis pareigūnas.
Psichologinės bėdos
Kybartų URC apsilankę Seimo kontrolieriai ataskaitoje nurodė ir tai, kad čia užsieniečiams nėra pakankamai prieinamos medicinos paslaugos.
„Vienas apklaustų užsieniečių papasakojo, kad pasiskundus danties skausmu, dvi savaites jam buvo skiriamas vaistinis preparatas „Ibuprofen“ skausmui ir uždegimui malšinti. Kai šis asmuo galiausiai buvo palydėtas pas Kybartuose dirbantį odontologą, dėl užsieniečiui nežinomų priežasčių, šis atsisakė suteikti odontologijos paslaugas, tad ir toliau jis vartojo jam paskirtas tabletes skausmui ir uždegimui malšinti.
Tačiau skausmui neslūgstant ir nesulaukęs jokios papildomos pagalbos, po dar keleto dienų užsienietis savarankiškai bandė išsirauti skaudantį dantį. Tai darydamas dantį sulaužė ir pašalino pusę danties. Po šio incidento pas odontologą jis ir toliau nebuvo nukreiptas, tad patikrinimo metu sakėsi tęsiantis skausmą ir uždegimą malšinančių vaistų vartojimą“, – teigiama ataskaitoje.
Studentu iš Irako prisistatęs vaikinas tikino, kad medikas Kybartų URC yra, tačiau jį užsieniečiai esą tik mato. „Medicininė pagalba čia yra ribota, medikai čia būna tik tam tikrą laiką“, – teigė jis.
Prie Kybartų centro patalpos įrengto šeimos gydytojo kabineto antradienį – bent dešimties užsieniečių eilė. Tik iš medikų kabineto su vaistų dėžutė išėjęs afrikietis nurodė, kad kreipėsi į medikus dėl kūno skausmų ir skaudančios gerklės. „Galbūt dėl oro“, – svarstė jis.
Penkias dienas per savaitę, nuo 14 iki 20 valandos užsieniečius priima medikai iš Marijampolės, Kauno, Vilkaviškio, Kybartų.
Antradienį šiame kabinete besidarbuojantis vidaus ligų ir šeimos gydytojas Vilius Kočiubaitis pasakoja, kad kai kuriuos migrantus kamuoja funkciniai sutrikimai – juos paberia nuo maisto, galbūt vandens, tačiau daugiausiai užsieniečiai skundžiasi emocijomis, nemiga, depresija.
„Reikia psichiatro, kuris laisvai kalbėtų arabų kalba, kuris rastų su jais kontaktą. Nes praktiškai dauguma jų angliškai nekalba. Jei spręstume jų problemas, kad jie yra vieni, atskirti nuo šeimos. Čia yra jų problema. O tokių ligų, kurias reikėtų ypatingai gydyti, tikrai nėra. Jie visi jauni, septyniolikmečiai. Dirbu šeimos gydytoju, mano pacientai visi yra aštuoniasdešimtmečiai. Jie yra ligoniai. O šie žmonės turi psichologinių problemų“, – įvardijo V.Kočiubaitis.
Medikas prisimena ir kuriozinių užsieniečių prašymų. „Kartais nori, kad jiems duotų gerą šampūną, kad nagai gražiai atrodytų. Būna visokių. Kad dantis sutaisytų, implantus įdėtų, plaukus persodintų. Bet mes rimtai žiūrime į tuos dalykus, su jais kalbamės“, – teigė medikas.
„Šiaip jie yra atviri, meilūs žmonės, visiškai kontaktiški, bendraujantys. Tik tiek, kad jie čia yra uždaryti – jie šito nenori“, – apibendrino jis.
Problemos dėl mobiliųjų telefonų
Nors skundų gyvenimo sąlygomis tikrai netrūksta, savanoriškai grįžti į savo kilmės šalį, už tai gavus 1000 eurų, sutinka tik pavieniai Kybartų URC gyventojai.
Vienas iš jų – libanietis Ahmad, į tėvynę teigė grįžtantis, nes gyvenimo sąlygos centre yra nepakeliamos. „Čia yra labai sunku. Tai yra kalėjimas“, – teigė jis.
Libanietis teigė nežinantis, ar iš tikrųjų gaus žadėtą 1000 eurų už savanorišką grįžimą į savo kilmės šalį. „Rytoj oro uoste galbūt gausiu tuos pinigus, o gal ir ne“, – svarstė jis.
Visgi, dauguma kalbintų migrantų tokią valstybės siūlomą priemonę vertina skeptiškai.
„Visi žmonės čia turi savo istoriją. Jie nori grįžti atgal, nes čia sąlygos yra blogos, bet pinigai nėra svarbūs. Aš negalvoju apie pinigus, nes aš nesu ekonominis migrantas. Aš čia atvykau, nes mano mieste – karas. Irakas nėra saugus. Dar prieš mėnesį jie bandė nužudyti Irako prezidentą. Akivaizdu, kad Irake nesaugu“, – kalbėjo irakietis.
Kitas, iš Afrikos atvykęs užsienietis dėstė, kad dabar vienintelė problema – atimti telefonai ir valgykloje tiekiamas maistas.
„Negaliu kalbėtis su savo šeima, savo žmona ir berniuku jau mėnesį. Šiandien atgavau telefoną dviems valandoms, nes jūs čia esate. Vėliau jie vėl paims mano telefoną. Nežinau, kas paskui su manimi bus“ , – baiminosi jis.
Savo ruožtu Kybartų URC vadovas Gintaras Klimavičius nurodė, kad tokie migrantų pareiškimai nėra tiesa.
„Telefonai yra paimami, kadangi tie, kurie pagal vidaus tvarką yra suimami teismo sprendimu, telefono negali turėti. Bet jie, pavyzdžiui, parašo prašymą, kad reikia susisiekti su šeima, ir mes tikrai grąžiname tą telefoną, jie pasiskambina ir pasišneka. Be to, yra „Gydytojai be sienų“ ir „Raudonas kryžius“, kurie nuolat su savimi turi telefoną, ir jei tik žmogus kreipiasi, duoda jiems skambinti“, – paaiškino jis.
G.Klimavičiaus teigimu, vis garsesni migrantų skundai galimai susiję ir su vis ilgėjančiu laikotarpiu, nuo kada jų laisvė yra suvaržyta.
„Jie du mėnesius iš viso buvo patenkinti, nes atvyko iš Rūdninkų palapinių miestelio, tai jie tikrai dėkojo, sakė, kad jiems suteikė geras sąlygas. Bet tas ilgas laikas – kiekvienas nori vis geriau. Kiek galima, mes stengiamės jiems padėti“, – tikino Kybartų URC vadovas.
Anot jo, sąlygos Kybartų URC netrukus turėtų pagerėti – dar 60 migrantų sutiko savanoriškai grįžti į savo kilmės šalį, tad ir vietos, tenkančiam vienam centro gyventojui, turėtų padaugėti. Be to, jau paskelbtas konkursas dušo su karštu vandeniu, tualetų renovacijos ir kitiems darbams.
