„Amerikiečiai atsisakė. Kiek girdėjau, interakcijos į tokį pasiūlymą ten buvo, švelniai tariant, nelabai palankios Lietuvos atžvilgiu“, – portalui lrytas.lt tvirtino M.Laurinavičius.
Pasak politikos analitiko, aiškindamas, kad Taivaniečių atstovybės pavadinimo kinų kalba keitimas nėra svarstomas, G.Landsbergis meluoja.
Patį žingsnį keisti pavadinimą jis įvertino kaip labai žalingą ir galintį nulemti beužsimezgančios draugystės su Taivanu pabaigą.
– Prezidentas G.Nausėda šiandien LRT radijuje paklaustas, ar susitikime su užsienio reikalų ministru G.Landsbergiu aptarė galimybę keisti Taivaniečių atstovybės Lietuvoje pavadinimą kinų kalba, tiesiogiai neatsakė, tačiau pažymėjo, kad pavadinimas turėtų būti keičiamas. Ministras trečiadienį tikino, kad tokių planų nėra. Kokia yra jūsų turima informacija apie pavadinimo keitimą?
– Aš turiu informacijos, kad tai, ką „Reuters“ pranešė iš savo šaltinių, yra tiesa. Tiek, kad reikėtų sudėti informaciją, kurią pateikė „Reuters“, kurią pateikė „Financial Times“ ir padaryti šiek tiek korekcijų, nes jie truputį suklydo.
Pagal mano turimą informaciją iš kelių skirtingų šaltinių, situacija buvo tokia: buvo idėja paprašyti amerikiečių, kad jie įtikintų Taivaną pakeisti pavadinimą. Amerikiečiai atsisakė. Kiek girdėjau, interakcijos į tokį pasiūlymą ten buvo, švelniai tariant, nelabai palankios Lietuvos atžvilgiu.
Užtat Taivanas nebuvo apie tai informuotas. Su Taivanu jokių derybų dėl to nebuvo ir, duok Dieve, kad nebūtų vėliau. Taivanas šią informaciją žino tik iš visų pranešimų. Pagal mano šaltinių informaciją, tai ir yra G.Landsbergio G.Nausėdai pateikto plano dalis. Tik tiek, kad norėta tai padaryti amerikiečių rankomis, o amerikiečiai atsisakė.
– Patikslinkite, taip išeina, kad ne JAV siūlo Lietuvai apsvarstyti galimybę keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą kinų kalba, kaip rašė užsienio žiniasklaida, o G.Landsbergis pasiūlė kreiptis į JAV, kad ši su Taivanu suderintų atstovybės Vilniuje pavadinimą?
– Mano žiniomis, tai yra G.Landsbergio idėja ir ji yra pateikta deeskalacijos su Kinija plane. G.Landsbergis pasiūlė susitarti su amerikiečiais, o ne atvirkščiai, kaip rašė „Financial Times“ – ne amerikiečiai mūsų prašė keisti pavadinimą, o mes prašėme amerikiečių įtikinti Taivaną, kad jis jį pakeistų.
Tačiau Taivanas apie tai oficialiai tikrai nieko nežino, nes į juos nesikreipėme nei mes, nei amerikiečiai.
– Bet G.Landsbergis net kelis kartus patikino, kad pavadinimo keitimas nėra svarstomas.
– Deja, mes turime pripažinti, kad G.Landsbergis jau ne pirmą kartą viešai meluoja. Visi prisimename, kaip jis melavo dėl „Belaruskalij“. Dabar yra analogiška situacija – ministras viešai meluoja.
– Kiek tokia idėja kalbėtis ne tiesiogiai su Taivanu, o per JAV, jei tai yra tiesa, jums atrodo logiška?
– Mano požiūriu, apskritai ši idėja yra ne tik visiškai kvaila, bet ir žalinga, nes tai daro žalą Lietuvos užsienio politikai – tiek dėl to, kad tai išėjo į viešąją erdvę ir kelia sumaištį net tarp mūsų partnerių, tiek santykiuose su JAV, kuri, kaip visi prisimename, rėmė Lietuvą nuo pat pradžių šiuo klausimu. Dabar Lietuva blaškosi ir bando įvelti JAV į tokį tikrai nelabai švarų žaidimą. Tai yra naivus įsitikinimas, kad kitų rankomis mes galime pasiekti tą patį ir be kažkokių nuostolių.
Mano žiniomis, JAV iš karto atsisakė tai daryti su pakankamai neigiama reakcija mūsų atžvilgiu. Jeigu staiga JAV pradėtų derėtis su Taivanu, jie labai greitai sužinotų, iš kur ta iniciatyva iš tikrųjų eina. Žala būtų visiems.
O Taivano reakciją žinau asmeniškai, nes į mane ne kartą kreipėsi komentarų, kas čia darosi. Taivane kiekvienas mūsų žingsnis sekamas per padidinamąjį stiklą. Galima tik įsivaizduoti, ką galvoja net ir tie verslininkai, kurie norėtų dabar investuoti Lietuvoje. Ar jie tikrai norėtų investuoti čia, kai Lietuva pati blaškosi ir net neaišku, kuo viskas čia baigsis?
– Kokias reakcijas bendraudamas su taivaniečiais iš jų girdite dėl galimybės pakeisti atstovybės pavadinimą kinų kalba?
– Visa tai, ką mes dabar gavome iš Taivano – ir 200 mln., ir milijardo fondas – ką daro Taivanas, kad padėtų Lietuvai tą kainą, kurią turime dėl santykių su Kinija, amortizuoti, yra vien tik dėl pavadinimo. Daugiau nieko tame nėra. Taivanui pavadinimo klausimas iš tiesų yra milžiniškos svarbos.
Kinijos karas prieš mus pradėtas tikrai ne dėl pavadinimo ir ne dėl tokios atstovybės atidarymo. Kinijos karas pradėtas dėl visos mūsų politikos. Klausimas, ar mes atsisakome tos politikos, ar neatsisakome?
Jeigu mes staiga pakeistume pavadinimą, mažų mažiausiai, ką mes prarastume – galimybes, kurias Taivanas teikia. Yra galimybė, kad Taivanas apskritai svarstytų, ar jam reikia tolesnių santykių su Lietuva, kurie dar yra visiškoje embriono stadijoje. Toks Lietuvos elgesys jų interesams būtų didžiulis smūgis.
Jie tikrai galėtų svarstyti netgi apskritai atstovybės uždarymą ir visų santykių su Lietuva plėtojimo atsisakymą.
– Kaip reikėtų vertinti tokias skirtingas žinutes, sklindančias iš Prezidentūros, Užsienio reikalų ministerijos, užsienio žiniasklaidos?
– Toks blaškymasis yra labai blogai. Man skambina žurnalistai iš Taivano ir jų reakcija būna tokia: jeigu yra kažkokia Lietuvos pozicija, mes norėtume ją girdėti. Dabar situacija yra tokia, kad Užsienio reikalų ministerija oficialiai į Taivano žurnalistų klausimus net neatsakinėja. Jie priversti remtis nuotrupomis, ką G.Landsbergis pasako Lietuvos žiniasklaidoje.
O kai jie patys kreipiasi dėl oficialaus atsakymo, jie jo negauna. Reikėtų prisiminti ir pareiškimą dėl „Financial Times“ dezinformacijos, ir ką jie apie „Reuters“ sakė. Komunikacine prasme tai yra visiška tragedija. Taip galima nebent sugadinti santykius, o ne juos pataisyti.
Ministerija nekomentuoja
Užsienio reikalų ministro G.Landsbergio atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė-Kuliešienė portalui lrytas.lt raštu pateiktame atsakyme teigė jokios informacijos apie viešumoje kilusias diskusijas dėl Taivaniečių atstovybės Lietuvoje pavadinimo keitimo nekomentuosianti.
„Užsienio reikalų ministerija nekomentuoja viešumoje pasirodžiusių pranešimų ir kilusių diskusijų apie tariamai svarstomus Taivaniečių atstovybės Lietuvoje pavadinimo keitimus.
Sprendimai, susiję su šios atstovybės veikla, iškilus poreikiui, yra ir bus derinami tarp Lietuvos institucijų ir su Lietuvos partneriais“, – rašė ministro atstovė.
