Rusijos pozicija JAV atžvilgiu tampa nepatogi
Kęstutis Girnius sakė, kad jei Ukrainoje prasidėtų neramumai, vakarai galėtų siųsti pakalbą, bet ne kariais, nes kitaip prasidėtų nevaldomas karas. Politologas taip pat pastebėjo, kad šiuo klausimu Jungtinių Amerikos Valstijų pozicija pradeda keistis.
„Dabar keičiasi Amerikos politika. Iš pradžių jie gan nuosaikiai laikėsi, bandė rasti bendrų kalbų su Rusija. Aiškiai pasakė, kad jie nenustatys, kas taps (NATO – aut.) nariu ir kas netaps nariu, bet sakė, kad galima kalbėti apie karių dislokavimą, apie branduolinių ginklų Europoje dislokavimą ir tokius klausimus, kad reikėtų kaip nors susitarti.
Bet Rusija visą laiką kietai laikėsi ir atmetė beveik visus tokius vakarų pasiūlymus, ultimatyviai sakė, kad turite vienokius ar kitokius susitarimus pasirašyti, turite pasižadėti nepriimti jokių naujų narių ir svarbiausiai, atitraukti karius į ten, kur jie atvyko po 1997 m. Ir tai visą laiką stiprėja“, – pastebėjo K.Girnius.
Prieš keletą dienų JAV prezidentas Joe Bidenas su patarėjais nutarė, kad į rytų Europą reikia siųsti keletą tūkstančių papildomų Amerikos kareivių, taip pat karo laivų ir karinės aviacijos. Kęstučio Girniaus manymu, tai reikštų, kad Amerika į bet kokius neramumus reaguos rimtai.
„Jeigu jis staiga nutartų, kad būtų siunčiama daugiau karių pavyzdžiui į Lietuvą, tai būtų simboliškas žingsnis, kuris visiškai prieštarautų Rusijos reikalavimams. Rusija reikalauja atitraukti, o dabar siunčiami pastiprinimai. Šiuo atžvilgiu Rusija padarė klaidą.
Aš manau, kad Rusija galėjo priimti kai kuriuos vakarų pasiūlymus, bet kai ji vis kiečiau reikalauja, vakarai irgi priversti užimti vis kietesnę poziciją. Dabar V.Putinas yra labai nepatogioje vietoje, jeigu jis nusileis, tai neteks prestižo. O jeigu jis nenori nusileisti, jis turi kažką daryti ir koks nors puolimas, išskyrus kibernetinį, būtų labai pavojingas. Čia įtampos tikrai yra padidėjusios“, – sakė politologas.
Karo nesitiki
VU TSPMI dėstytojas sakė nesitikintis, kad apskritai Rusija ruošiasi pulti. Anot jo, tokiems veiksmams reikalingos didelės karių pajėgos, kurių Rusija neturi.
„Aš tikiu, kad ne, nes aš neįsivaizduoju, ką Rusija galėtų daryti. Kai pirma buvo tokios žinios ir Jungtinė Karalystė sakė, kad yra planai įvykdyti perversmą, pakeisti Ukrainos valdžią. Čia puikiai skamba, bet norint tą padaryti, tu turi būti Kijeve, turi turėti savo karius Kijeve. (...)
Ką gi darytų, jei Rusija pultų ir bandytų užimti tą ruožą iki Krymo? Čia būtų 120–200 kilometrų, todėl reikėtų išdėstyti karius ginti ir kiltų partizaninis karas. Jei pultų platesniu frontu, jie tiesiog neturi pakankamai karių.
Ukraina milžiniška šalis. Amerikos patirtis ir Afganistane, ir Irake parodė, kad tu turi turėti labai labai daug karių, jei nori valdyti padėtį. Rusija išvis neturi tiek karių. Putinas yra pasiryžęs ryžtingai elgtis, bet Rusijos generolai supranta, koks čia rizikingas dalykas. Tai galbūt tik keli smulkūs puolimai Donecko, Luhansko regione (tikėtini – aut.), bet kad mėgintų didesnę dalį Ukrainos pagrobti, tai būtų labai pavojinga“, – sakė K.Girnius.
Tokiai nuomonei pritarė ir Vytautas Dumbliauskas. Anot jo, dabartiniai Rusijos veiksmai yra tik blefavimas, tačiau matoma, kad Kremlius yra išsigandęs.
„Aišku, jie išsigandę, akivaizdu. Kremliaus rėžimas panikoje. (...) Turint galvoje tą rėžimo baimę ir tam tikrą įtampą, aš manyčiau, kad čia Putinas pasiskaičiavo, manydamas, kad Bidenas silpnas. (...)
Kaip sako ne vienas komentatorius ir aš pritariu, kad Bidenui nereikėjo pradėti visų derybų su Putinu. Jam tiesiog reikėjo tiekti ginkluotę Ukrainai ir sakyti „Pulkit“. Žiūrėkit, kaip staigiai Putinas išsinešdino iš Kazachstano. Užteko Kinijos mirktelėjimo, nepasitenkinimo. Tai rodo, kad Putino rėžimas jau eina į pabaigą, nes jau galų gale atsirado jėga, šiuo atveju imperatorius Xi, kuris jau pastato Putiną į vietą. (...)
Apie Ukrainą nėra nei kalbos. Iš tikrųjų, Kęstučio argumentai rimti. Čia reikėtų mažiausiai pusės milijono kariuomenės, kad būtų galima tokią šalį ir tokias teritorijas užimti. Čia manau, kad bus hibridinis karas ir toliau“, – prognozavo V.Dumbliauskas.
Rusija siekia susigrąžinti tolstančią Ukrainą
Apie blogėjančią Rusijos padėtį ir mažėjančią įtaką pasisakė ir K.Girnius. Nors politologo nuomone, Ukraina niekada netaps NATO nare dėl aneksuotos Krymo teritorijos, tačiau ji jau yra tapusi netiesiogine vakarų sąjungininke.
„Nors kalbama, kokie silpni Amerikos prezidentai buvo ir koks stiprus vadovas Putinas yra, bet kai pažiūri į padėtį, tai Rusijos padėtis yra pablogėjusi. Aiškiai ji turi geresnę ginkluotę, nes tam buvo skiriama daug reikšmės, bet pažiūrėkime – Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje jau yra išdėstyti NATO kariai. Pažiūrėkime į Ukrainą – ji yra tapusi neoficialia NATO nare, jai yra suteikta pustrečio trilijono dolerių vertės ginklų, ji ginkluojama masiškai.
Aš manau, kad tai yra viena iš priežasčių, kodėl Putinas pradėjo daryti šitą spaudimą. Jis pastebėjo, kad nors Ukraina niekada netaps NATO nare, ji bus faktiškai netiesioginė sąjungininkė, kuri derins visus savo veiksmus su vakarais“, – sakė VU TSPMI dėstytojas.
K.Girnius taip pat minėjo, kad mažėjančią Rusijos įtaką Ukrainoje lemia ne tik ryšiai su vakarais ir NATO, tačiau ir kultūriniai aspektai. Anot jo, rusų kalba vis labiau išstumiama, ukrainiečių kalba vis labiau puoselėjama iš dalies rusų kalbos sąskaita. Nors tokį atitolimą V.Putinas ir bando sustabdyti, tačiau K.Girnius sakė, kad grasinimai tam – ne pats geriausias būdas.
V.Dumbliauskas teigė, kad V.Putino veiksmai yra užslėptas noras pasidalinti įtakos sferomis su vakarais, nes Ukraina kuo toliau, tuo labiau tolsta nuo Rusijos.
„Aš norėčiau iškelti kitą versiją, kuri man patinka, kad vis dėlto Ukraina yra tik pretekstas, kad Putino siekiai yra platesni ir didesni. Tą siekį kai kurie ekspertai apibrėžia kaip siekį nustatyti ribas, kad vakarų pasaulis nesikištų į Rusijos vidaus reikalus, leistų daryti jam, ką nori, jokių žmogaus teisių, jokių kalbų apie demokratizaciją. (...)
Jis tikrai išsigandęs ir Ukraina tikrai tolsta, tai jis šia prasme strategiškai jau pralaimėjo. Jis laimėjo Krymą, bet prarado Ukrainą, kaip vaizdingai sako ukrainiečių ekspertai. (...)
Šia prasme, Ukraina yra tik pretekstas apsidėlioti kažkokiomis raudonomis vėliavėlėmis tą teritoriją, kur vakarai nelįstų, netrukdytų, nuimtų sankcijas, leistų jo elitui važinėti po Europą ir pasaulį“, – svarstė MRU politologas.
