E.Dobrovolska trečiadienį susitiko su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) vadovu Audriu Antanaičiu aptarti originalios pavardžių rašybos lotyniško pagrindo rašmenimis asmens dokumentuose.
Pasak ministrės, naujasis įstatymas įsigalios nuo gegužės 1 dienos, visgi namų darbų dar liko itin daug.
„Įstatymas labai aiškiai ir sako, kad turi būti priimtas Vyriausybės nutarimas iki balandžio 30 dienos, kuris sureglamentuotų visas detales. <...> Kas yra labai svarbu – Teisingumo ministerija jau paruošė ir pateikė derinti institucijoms įstatymo lydinčiuosius aktus, kurie sureglamentuoja tai, kas buvo ir viešoje erdvėje keliama dėl tautybės įrašų, atitinkamai, kad tautybės įrašas gali būti pasirenkamas tik tėvų ar senelių, ir atitinkamai jis negali būti laisvai pasirenkamas.
Esu tikra, kad tie pokyčiai yra reikalingi, kad mes prieitumėme tą aiškumą ir atitinkamai Vyriausybės nutarimas, kuris turėtų būti priimtas iki balandžio 30 dienos, jis bus parengtas ir suderintas su kalbos komisija, kad turėtumėme labai aiškią tvarką ir kiekvienas asmuo iki gegužės 1-osios jau žinotų, kaip atrodo administracinė procedūra“, – aiškino ministrė.
„Namų darbų iki gegužės 1 dienos dar tikrai yra daug“, – pridūrė E.Dobrovolska.
Ministrė pažymėjo, kad tautinių mažumų Lietuvos piliečiams reikės deklaruoti savo tautybę, o mišrių šeimų atstovai turės pateikti santuokos liudijimą, sutuoktinio pasą ar asmens tapatybės kortelę.
„Jei kalbame apie mišrias šeimas, mes puikiai suprantame, kad yra dokumento šaltinis, pavyzdžiui, santuokos liudijimas ar vyro pasas. Jeigu kalbame apie tautines mažumas, įstatyme yra numatyta, kad reikalingas yra tautybės įrašas gyventojų registre. Būtent dėl tautybės įrašų yra dabar įstatymo projektai derinami, kad turėtumėme horizontalų reglamentavimą.
Esu tikra, kad iki gegužės 1-osios turėsime visus reikalingus sprendimus“, – tvirtino teisingumo ministrė.
Paklausta, kaip vertina Seimo opozicijos atstovų kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl galimų pažeidimų, ji teigė, kad tokie žingsniai yra suprantami.
„Demokratinėje ir ypatingai teisės viršenybės principą gerbiančioje valstybėje bet koks kreipimasis į teismą yra suprantamas, esu tikra, kad teismas galės išaiškinti konkrečias normas, ir esu tikra, kad teismas galės pasisakyti“, – sakė E.Dobrovolska.
VLKK vadovas A.Antanaitis savo ruožtu teigė, kad Seimo ir kalbos komisijos nuomonės dėl įstatymo apskritai yra skirtingos, tačiau bendrų sąlyčio taškų rasti pavyksta.
„Mes manome, kad toks įstatymas yra labai reikalingas, bet kai kurios jo dalys mums pasirodė nepriimtinos. Nepaisant to, šiandieninis susitikimas su ministre rodo, kad demokratinėje valstybėje net ir išsiskyrus nuomonėms mes turime ieškoti išeities. Vadinasi, jeigu įstatymas priimtas, prezidentas jį pasirašo, turėsime galvoti, kaip jį įgyvendinti.
Ministrė labai aiškiai pasakė, su kuo sutinku ir aš, kad mes pirmiausia turime apibrėžti, kokiu pagrindu yra įgyjama ir deklaruojama tautybė. Šiandien Lietuvoje tokio aiškaus pagrindo neturėjome“, – kalbėjo A.Antanaitis.
Šalies vadovas Gitanas Nausėda antradienį pasirašė įstatymą, kuris leidžia raides w, x ir q asmens dokumentuose. Jis įsigalios gegužės 1 dieną.
Įstatymu įtvirtinta, kad Lietuvos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, jei jis pasirenka nelietuvišką sutuoktinio pavardę.
Tokia rašyba būtų galima ir tuo atveju, jeigu jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, taip pat – jei jis, tėvai, seneliai, protėviai turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas bei pavardė ne lietuviškais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje.
Dar vienas variantas – originali asmenvardžių rašyba dokumentuose būtų leidžiama, jei jis vardą ir pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena, ir jie šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje.
Įstatymo kritikai teigė, kad nelietuviški rašmenys prieštarauja konstituciniam lietuvių valstybinės kalbos statusui ir yra išdavystė. Opoziciniai „valstiečiai“ dėl šio įstatymo konstitucingumo ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Diskusija dėl originalios asmenvardžių rašybos dokumentuose įteisinimo Lietuvoje vyko kelis dešimtmečius, parlamente ne kartą dėl to teikti įstatymų projektai, tačiau iki šiol nepakakdavo balsų jiems priimti.
