Seimo kontrolierės Erikos Leonaitės šią savaitę paskelbtame dokumente teigiama, kad materialinės priėmimo sąlygos, kontrolės pobūdis, griežti judėjimo laisvės suvaržymai, apgyvendinimo trukmė prilygsta sulaikymo požymiams.
Viename iš sektorių, kur apgyvendinta daugiausia užsieniečių, jiems skiriamas gerokai mažesnis nei nustatytas minimalus gyventojui skiriamas plotas, nėra privačios erdvės, griežtai ribojamas judėjimas, taip pat nustatytas higienos trūkumas.
Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad migrantų teisė gauti informaciją apie savo teises ir pareigas, jų atžvilgiu priimtus sprendimus, galimybę gauti teisinę pagalbą nėra tinkamai užtikrinama, todėl dažnai užsieniečiai yra nežinioje.
Seimo kontrolierė E. Leonaitė teigia, kad Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą yra aiškiai pasisakęs, kad neteisėtai į valstybę atvykusių migrantų sulaikymas neturi tapti bausme.
„Tai, kas mums visiems savaime suprantama – galimybė nusiplauti rankas šiltu vandeniu ar nusimaudyti po šiltu dušu, nusipirkti maisto produktų, pasigaminti maisto ar tiesiog išsivirti arbatos, čia esantiems asmenims yra tapę privilegija ir laukiamu įvykiu“, – teigia E. Leonaitė.
Ji pabrėžė, kad valstybė privalo pasirūpinti, jog migrantams būtų užtikrintos bent minimalios, žmogiškąjį orumą atitinkančios sąlygos.
„Su komanda lankydamiesi Kybartuose sutikome įvairių tautybių, kultūrų, išsilavinimo žmones, laikomus perpildytomis sąlygomis, neturinčius net minimalaus privatumo, kamuojamus netikrumo dėl ateities“, – sakė Seimo kontrolierė.
Ji rekomenduoja spręsti patalpų perpildymo problemas, užtikrinti higieną, galimybes praustis šiltu vandeniu, sudaryti sąlygas užsieniečiams patiems gamintis maistą, pasiūlyti didesnę užimtumo įvairovę, įrengti laisvalaikio, poilsio erdves, maldos patalpas ir t.t.
Taip pat rekomenduojama skelbti informaciją apie prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo procedūras ir terminus, parengti paaiškinimą, kokiu pagrindu ir kokiam laikotarpiui gali būti paimami jų telefonai, užtikrinti migrantų galimybę susisiekti su artimaisiais, teisininkais.
Be kita ko, rekomenduojama užtikrinti kokybiškas ir laiku prieinamas gydymo paslaugas, užtikrinti, kad pareigūnai užsieniečių patikrinimus vykdytų ne naktį.
Seimo kontrolierių įstaigos duomenimis, šiuo metu Kybartų URC gyvena apie 600 migrantų, neteisėtai į Lietuvą patekusių pernai per sieną su Baltarusija, nors pastatuose galėtų gyventi iki 450 žmonių.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad Kybartų URC įrengtas buvusiuose pataisos namuose – buvusios patalpos nebuvo rekonstruotos, todėl užsieniečiai naudojasi buvusia infrastruktūra.
Patikrinimas Kybartų URC vyko gruodžio 14–16, 22–23 bei sausio 12 dienomis.
Lietuvoje URC dar veikia Medininkuose ir Pabradėje.
