Kas ir kur turi stovėti Druskininkuose, geriausiai žino prokurorai, o tvarkytis kurorte jiems netrukdo nei vietos savivaldybės, nei kitų tarnybų priimti sprendimai.
Pasirodo, savivaldybės patvirtintus planus, sutartis ir su keliomis tarnybomis suderintus statybos leidimus galima panaikinti, o miestui patikėtą žemę atimti.
Panaikinus statybos leidimą prieš dvejus metus buvo nugriautas Vijūnėlės dvaru pramintas pastatas, dabar panašus likimas laukia Druskininkų pakraštyje neseniai įrengto teniso aikštyno.
Generalinė prokuratūra jau kreipėsi į teismą, kad negaliojančiais būtų pripažinti teniso aikštynui išduotas statybos leidimas, žemės nuomos sutartis ir net savivaldybės teisė naudotis jai patikėtu žemės sklypu.
Džiaugėsi kaimynyste
Viso to Generalinės prokuratūros prokurorai prašo gindami viešąjį interesą. Kieno interesus pažeistų miesto pakraštyje vykstančios teniso varžybos ar į treniruotes besirenkantys vaikai, negali atsakyti niekas.
Atsakymų vengia ir patys prokurorai – Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius į „Lietuvos ryto“ klausimus neatsakė.
Mizarų gatvės gale pastatytas naujasis teniso aikštynas netrukdo net arčiausiai jo stovinčio namo gyventojams, nors iki statybų pradžios šioje vietoje buvo jų daržai.
„Džiaugiamės, kad čia pastatytas teniso aikštynas, o ne daugiabučiai namai ar automobilių aikštelė.
Šviesos niekas neužstos ir kultūringi žmonės rinksis“, – kalbėjo dėl naujo aikštyno braškes ir kitus augalus arčiau namų persikėlusi druskininkietė.
Tiesa, žinia apie prokuratūros užmojus teniso aikštyną vėl paversti tuščiu lauku aplinkinių gyventojų dar nepasiekė.
Gali pritrūkti aikštelių
Tačiau prokuratūros prašymas sustabdyti statybas, o vėliau ir visai panaikinti statybos leidimus sukėlė nemažai rūpesčių Pasaulio lietuvių žaidynėms besiruošiančiai kurorto savivaldybei.
Liepos mėnesį į Druskininkus suvažiuos keli tūkstančiai sportininkų iš įvairių pasaulio šalių. Per kelias dienas čia numatoma surengti 27 sporto šakų varžybas.
Nemažai Pasaulio lietuvių žaidynių dalyvių žada varžytis ir teniso aikštelėse.
Manoma, kad vienu metu turėtų būti naudojami 6–7 teniso aikštynai.
Į šį skaičių buvo įtrauktas ir Mizarų gatvėje pastatytas aikštynas.
Tačiau jau dabar aišku, kad Pasaulio lietuvių žaidynių metu jis veikti negalės.
„Tuomet sulauksime priekaištų, kad Druskininkai neturi normalių teniso aikštynų, kur gali vykti varžybos“, – piktinosi Druskininkų vicemeras Linas Urmanavičius.
Siekdama, kad artėjančioms žaidynėms nepritrūktų teniso aikštelių, Druskininkų savivaldybė pateikė finansavimo paraišką atnaujinti sanatorijoje „Draugystė“ veikiantį aikštyną.
Skubiai nutraukė darbus
Tuo metu prokurorai nėrėsi iš kailio, kad varžybos nevyktų ir naujausiose teniso aikštelėse.
Prokuratūros prašymu Alytaus apylinkės teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – Mizarų gatvėje esančiame sklype uždraudė bet kokius statybos darbus.
Tokį sprendimą priėmęs Alytaus apylinkės teismo teisėjas Antanas Šeštokas pažymėjo: „Nutartį vykdyti skubiai.“ Visi darbai stabdomi, kol teisme bus išnagrinėta byla. Tai gali užtrukti ne vienus metus.
Siekia atimti sklypą
Generalinė prokuratūra teismo prašo panaikinti 2020 metų vasarį priimtą kurorto savivaldybės tarybos sprendimą žemės sklypą Mizarų gatvėje išnuomoti viešajai įstaigai Druskininkų teniso centrui.
Teismo taip pat prašoma nutraukti Druskininkų savivaldybei suteiktą patikėjimo teisę į valstybinės žemės sklypą Mizarų gatvėje ir grąžinti jį Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT).
Uždrausti visus statybos darbus prašę prokurorai iškart prognozavo, kas bus, jei jie laimės bylą ir visi dokumentai bus pripažinti negaliojančiais: „Sprendimo vykdymas pasunkės – valstybei bus grąžintas užstatytas žemės sklypas, kurio atlaisvinimui reikės imtis papildomų priemonių.“
Vadinasi, sklypą grąžinus valstybei visus jame esančius statinius teks nugriauti.
Sklypas – tik lėktuvams?
Generalinės prokuratūros prašyme nurodyta, kad Druskininkų savivaldybės patikėjimo teisę į valstybinės žemės sklypą reikėtų nutraukti, nes jis naudojamas ne toms reikmėms, kurioms jį buvo suteikusi NŽT.
Teigiama, kad teniso aikštynas nesusijęs su NŽT direktoriaus įsakyme nurodytu naudojimu – aerodromo administracinio pastato ir paslaugų paskirties statinių statyba.
Sklypas, kuriame jau įrengtas teniso aikštynas, yra šalia Druskininkų aerodromo.
Prokuratūros teigimu, tai prieštarauja Vyriausybės 2018 metais sudarytam civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų ir jų užimtų žemės plotų sąrašui.
Į jį įtrauktas ir Mizarų gatvėje esantis žemės sklypas.
Dar 2019 metais Druskininkų savivaldybė paprašė NŽT šį 1,2 hektaro žemės sklypą perduoti savivaldybei valdyti patikėjimo teise, kad būtų galima pastatyti aerodromo administracinį pastatą ir kitoms paslaugoms skirtus statinius. NŽT šį prašymą tenkino.
Savivaldybės atstovų teigimu, šiam sklypui nėra taikomos jokios specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurios būtų siejamos su aerodromo apsaugos zona, o jo paskirtis – komercinė.
Statė privačiomis lėšomis
Todėl praėjusiais metais buvo paskelbtas aukcionas ir šį sklypą savivaldybė išnuomojo Druskininkų teniso centrui.
Žemės nuomininkas įsipareigojo savo lėšomis įrengti keturias Tarptautinės teniso federacijos reikalavimus atitinkančias atviras teniso aikšteles su sintetinės žolės danga ir kitą būtiną infrastruktūrą – automobilių stovėjimo aikštelę, takus, tvorą.
Viešoji įstaiga į teniso aikštyną turėjo investuoti ne mažiau nei 100 tūkst. eurų ir šalia pastatyti du pastatus: vieną skirtą teniso aikštyno priežiūrai, o kitą būtinoms paslaugoms – dušui ir rūbinėms.
Jie jau pastatyti ir turėjo būti įrengti iki Pasaulio lietuvių žaidynių, tačiau jau į pabaigą artėję darbai buvo sustabdyti.
Šį etapą užbaigęs Druskininkų teniso centras iki 2024 metų birželio 1-osios savo lėšomis turėjo įrengti du tarptautinius reikalavimus atitinkančius uždarus teniso aikštynus, taip pat pastatyti oro uosto administracinį pastatą su komercinės paskirties patalpomis.
Druskininkų teniso centrui žemės sklypą išnuomojusi savivaldybė praėjusių metų sausį išdavė ir statybos leidimą.
Dėl sklypo Mizarų gatvėje ginčų teisme yra buvę ir anksčiau.
Šioje vietoje yra buvęs kaimas, todėl buvo atsiradę norinčiųjų susigrąžinti turėtą žemę.
Bet savivaldybė teismuose įrodė, kad tai – valstybės išperkama ir negrąžintina žemė, nes sklypas įtrauktas į aerodromų sąrašą.
Siūlys pasidalyti žalą
– Kokios žalos patirs miestas, jei bus nuspręsta nugriauti naują teniso aikštyną? – paklausėme Druskininkų mero Ričardo Malinausko.
– Žmonės, kurie į teniso aikštyną investavo pinigus, anksčiau ar vėliau paprašys atlyginti žalą. Tokiu atveju mes reikalausime, kad prie jos atlyginimo prisidėtų ir kitos valstybės institucijos.
Tai NŽT, kuri išnuomojo sklypą, Turto bankas, kuris skelbė nuomos konkursą, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI), su kuria buvo derinami statybos leidimai.
Kiek žinau, į teniso aikštyną jau investuota apie 160 tūkstančių eurų.
Tuos pinigus reikės grąžinti. Verslininkai juk nedarė eksperimento „pažaiskime, o jei nepavyks, palikime“.
Buvo sukurtas viešosios paskirties sporto objektas, kuris įeina į mūsų bendrą infrastruktūrą ir į mūsų matomą miesto viziją, tačiau, pasirodo, mes nieko negalime spręsti.
Kita vertus, mes prarandame vietą, kuri buvo reikalinga kurortui.
Tai yra traukos objektas, net nekalbant apie artėjančias Pasaulio lietuvių žaidynes.
– Kokių dar planų buvo aerodromo sklype?
– Aerodromą turime jau 15 metų, tik neaišku, kada jį pradėsime ir užbaigsime.
Jis turėtų būti skirtas mažiems civiliniams orlaiviams – turtingi žmonės į kurortą galėtų atskristi privačiais lėktuvais.
Tam reikia vietos lėktuvams parkuoti, o šalia – įvairių paslaugų – kavinių, daiktų saugyklų, gal net vaikų užimtumo centro.
Kartu norėjome šią teritoriją pritaikyti ir sporto reikmėms. Kai rengėme projektą, buvau pakvietęs automobilių sporto profesionalą Darių Jonušį.
Svarstėme, kad jei Druskininkuose būtų įrengtas kilimo ir tūpimo takas, jį būtų galima naudoti ir automobilių varžyboms, galbūt čia perkelti net 1000 kilometrų lenktynes, nes nereikėtų uždaryti eismo.
Viską derinome taip, kad sklypas būtų plačios paskirties. Bet kažkas sėdi Vilniuje ir už ordiną nusprendžia, kad Druskininkus reikia sunaikinti.
– Gal visus sprendimus kurorto savivaldybė turėtų derinti su prokuratūra?
– Kam reikalinga savivaldybės taryba, kuri pagal savo funkcijas priima sprendimus, ką ir kokiame Druskininkų teritorijoje esančiame sklype statyti?
Mūsų prašymu Turto bankas paskelbė konkursą, mes atrinkome sklypo valdytoją, kuris investavo savo pinigus, sukūrė viešąjį interesą atitinkantį objektą, o dabar mes su Generaline prokuratūra aiškinamės, ar jo reikia, ar ne.
Prokuratūra nusprendžia, kur Druskininkuose yra kurortinė zona, kur kurortinė juosta ir kas kur turi stovėti.
Lygiai toks pat absurdas ir afera buvo padaryta su pastatu, stovėjusiu prie Vijūnėlės tvenkinio, kur nėra nei kurortinių zonų, nei juostų, nei draustinių.
Teniso aikštynas – ne vienintelis pastaruoju metu žlugdomas projektas. Lietuvoje turime paties liūdniausio lygio vandens slidinėjimo trasas.
Tai reikalinga paslauga ir traukos objektas, todėl nutarėme Druskininkuose, Vijūnėlės tvenkinyje, įrengti pačias geriausias trasas.
Bet VTPSI staiga nutarė nederinti detaliojo plano, nes jiems pasiskundė vietos politikai. Į to skundo argumentus savivaldybė atsakinės jau trečią kartą.
Palangoje – akli
Druskininkuose kiekvieną žemės pėdą tikrinantys prokurorai ilgą laiką nematė Palangos botanikos parko teritorijoje prie pat kopų kylančio didžiulio namo.
Kad saugomoje zonoje statomas gyvenamasis namas, buvo akivaizdu dar 2008 metais. Tuomet įsikišus Aplinkos ministerijai statybos buvo sustabdytos, bet po dešimtmečio nei statybų inspektoriai, nei prokurorai jokių pažeidimų nebeįžvelgė.
Nors pastatas stovi pajūrio juostoje, kur teisės aktais draudžiamas net trumpalaikis apgyvendinimas, prokurorai nieko nelegalaus nenustatė.
Dušinių statybos teisėtumą Klaipėdos apygardos prokuratūra vertino net tris kartus. Visais atvejais įstatymų pažeidimų neaptiko ir ginti viešąjį interesą atsisakė.
Palangos savivaldybė vadinamųjų dušinių savininkę N.Zolotnitskają bandė nubausti bent už tai, kad pastatas naudojamas ne pagal paskirtį.
Tačiau Klaipėdos apygardos teismas panaikino pastato savininkei skirtą 140 eurų baudą ir įpareigojo savivaldybę atlyginti 1500 eurų siekiančias bylinėjimosi išlaidas.
