Savo ruožtu Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas ginasi, kad per tokį trumpą laiką didelių pokyčių užtikrinti beveik neįmanoma, o pagalbos jis kreipėsi į miškuose migrantus besivaikančius savanorius.
„Kadangi Kybartų URC sudaro trys korpusai – A, B ir C – daugiausia žmonių yra apgyvendinta A korpuse. Deja, bet sąlygos šiame korpuse, žiūrint vien pagal asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą, kuris yra apie 2 kv. metrai, yra labai didelio masto perpildymas, kuris prilygsta nežmoniškam ir orumą žeminančiam elgesiui.
Perpildymas lemia ir kitas problemas, susijusias su higienos trūkumu, galimybe turėti prasmingą laisvalaikį, užimtumą“, – nurodė Seimo kontrolierė Erika Leonaitė.
R.Liubajevas: užuot lakstymo po miškus galėtų padėti savanoriai
VSAT vadas R.Liubajevas tvirtino vertinantis Seimo kontrolierių darbą, rengiant ataskaitą, ir pažymėjo, kad įstaiga „iškėlė labai aukštai reikalavimų kartelę“. Nors jis sutiko, kad tai yra natūralu, pridūrė esąs pasiruošęs pateikti ir VSAT bei Vidaus reikalų ministerijos (VRM) argumentus bei atsakymus į kritiką.
„Ataskaita, kuri buvo paviešinta, gali sudaryti įspūdį visuomenei, kad VSAT, VRM ir Lietuvos valstybei užsieniečių apgyvendinimo sąlygos nerūpi. Tačiau noriu pasakyti, kad tikrai taip nėra. Nuo URC įkūrimo rugsėjo mėnesį nemažai padaryta, siekiant pagerinti gyvenimo sąlygas užsieniečiams“, – patikino R.Liubajevas.
VSAT vado teigimu, URC Kybartuose buvo įsteigtas tik rugsėjo mėnesį, kai reikėjo skubiai spręsti klausimą dėl neteisėtų migrantų apgyvendinimo ir jų sąlygų pagerinimo, artėjant rudens ar žiemos sezonui, todėl įgyvendinti rimtus infrastruktūros pokyčius laiko tiesiog nebuvo.
„Mes kalbame apie tai, kad per pakankamai trumpą laikotarpį – tris mėnesius – būtų sudėtinga ir beveik neįmanoma dėl objektyvių priežasčių įgyvendinti labai rimtus infrastruktūros ir rekonstrukcijos projektus. VSAT susiduria su rangovo buvimo šiame regione problema.
Taip pat susiduriame su specialistų, medikų, socialinių darbuotojų, psichologų buvimo trūkumu būtent tame regione. Dėl to objektyviai yra sudėtinga per labai trumpą laikotarpį iš esmės pakeisti situaciją URC“, – dėstė jis.
Tačiau R.Liubajevas atkreipė dėmesį, kad dėl vykdomos asmenų grąžinimo į šalis, iš kurių jie atvyko, operacijos, artėjama apie kiekvienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimo patenkinimo. Anot VSAT vado, nemažai daroma ir siekiant kiekvienam neteisėtam migrantui suteikti informaciją dėl jo buvimo statuso Lietuvoje.
Būtent dėl žmonių, kurie galėtų teikti neteisėtiems migrantams informaciją, taip pat – psichologų, socialinių darbuotojų bei kitų specialistų trūkumo šiame regione VSAT tikisi savanorių bei nevyriausybinių organizacijų pagalbos.
„Mes matome, kad tai galėtų būti ta sritis, kur aktyviau galėtų prisidėti nevyriausybinės organizacijos bei savanoriai. Vietoj lakstymo po miškus ir neteisėtų migrantų slėpimo, keliant jiems pavojų sveikatai ir gyvybei, jie tikrai galėtų prisidėti ir padėti VSAT užtikrinti jų užimtumą, informuotumą ir kitus veiksmus“, – svarstė R.Liubajevas.
Svarsto apie naujos agentūros steigimą
Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius informavo, kad VRM kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) ieško sprendimų, kaip spręsti susidariusias problemas ir jau vyksta diskusijos apie naujos agentūros steigimą.
„Žiūrint į perspektyvą, kai mes susitvarkysime su dabar esančiu srautu, reikalingi pokyčiai ir ministerija svarsto kartu su SADM naują koncepciją, kad galbūt turėtų būti kuriama nauja agentūra, kuri būtent ir rūpintųsi neteisėtų migrantų ir prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo sąlygomis, procedūrų užtikrinimu, paslaugų suteikimu“, – sakė A.Abramavičius.
Jo teigimu, agentūra migrantų bazines sąlygas „galbūt pakeltų į naują lygmenį“, tačiau jis nedetalizavo, kada tokia agentūra galėtų atsirasti: „Reikėtų dar šiek tiek kantrybės su ta agentūra, bet toks modelis įmanomas.“
Kartelė iškelta per aukštai?
Viceministras pasakojo, kad praėjusį penktadienį vykusioje Tarptautinėje vidaus reikalų ministrų konferencijoje dėl sienų valdymo buvo rastas vieningas sprendimas tarp visų šalių, kaip turėtų būti vykdomas sienų valdymas Europos Sąjungoje (ES).
„Buvo paminėta, kad Seimo kontrolieriai savo vertinimuose labai aukštai iškėlė būtent materialinių sąlygų kartelę. Europos Komisijos (EK) pasiūlymas yra kiek kitoks. Esant tokiai hibridinei atakai ir krizei, valstybės taiko pirmiausia tokias priėmimo sąlygas, kuriomis tenkinami pagrindiniai poreikiai, įskaitant prie sezoninių oro sąlygų pritaikytą laikiną būstą.
EK šiuo atveju siūlo nuleisti kartelę“, – apie EK rekomendacijas pasakojo A.Abramavičius.
Anot jo, tokios laikinosios priemonės dar nėra patvirtintos, tačiau pirmieji žingsniai yra padaryti. Dokumentas yra įteiktas ir Europos Parlamentui (EP), o vėliau, kovo mėnesį, tikėtina, bus svarstomas Bendrųjų reikalų tarybos posėdyje.
„Kaip mes bevertintume, galbūt tam tikri pokyčiai numatomi ir ES teisėje, bet turime realų faktą, kontrolierės rekomendacijas, kurias konstruktyviai vertinsime ir per nurodytą terminą, 30 dienų, pateiksime savo atsakymus, ką iš tikro galime patobulinti, pagerinti būtent migrantų priėmimo sąlygose Kybartų stovykloje“, – žadėjo viceministras.
Spaudimo neįžvelgia
Viceministras patikino, kad dalis Seimo kontrolierės pateiktų rekomendacijų jau netrukus išsispręs.
„Kadangi tyrimai vyko šiek tiek anksčiau ir centras pradėjo veikti, kai buvo perkelta Rūdninkų stovykla su 700 migrantų. Rūdninkuose apie nieką daugiau nekalbėjome, kaip apie sistemingai vykstančius maištus, jų malšinimą, sutrikusį maisto tiekimą ir pan. Šiai dienai nieko panašaus jau nėra.
Kybartų centre nuo 700 sumažėjo iki 540 realiai gyvenančių migrantų, dar apie 40 ne už ilgo vyks namo, tai liks apie 500, o po savaitės kitos dar mažiau, tai tos ploto sąlygos atitiks reikalavimus labai greitai“, – sakė A.Abramaičius.
Paklaustas apie psichologinį spaudimą grįžti namo centre gyvenantiems migrantus, A.Abramavičius sakė to nematantis. Priešingai, jis akcentavo, kad Lietuvoje taikoma praktika su išmokomis grįžti į kilmės šalis yra keliais žingsniais priekyje nei būsimas europinis sprendimas.
„Jokio spaudimo mes nematome. Nacionalinėje teisėje labai greitai pradėjome taikyti 300 eurų siūlymą grįžti namo ir nemokamus bilietus. Tai buvo vaizdingas parodymas. Parodykite kalėjimą, iš kurio išeinant sumoka 1000 eurų ir dar duoda bilietą į kilmės šalį. (...)
EK mūsų prašė dar sustabdyti šitą sprendimą ir siūlys tokią priemonę visoms trims šalims – Lietuvai, Latvijai ir Estijai, kuri būtų įteisinta tam tikroje ES reguliacijoje“, – sakė viceministras.
Sąlygos prilygsta sulaikymo požymiams?
Ataskaitoje nurodoma, kad, remiantis Konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį, baudimą, migrantų apgyvendinimo sąlygos Kybartuose siejamos su nežmonišku arba žeminančiu žmogaus orumą elgesiu.
Dokumente teigiama, kad materialinės priėmimo sąlygos, kontrolės pobūdis, griežti judėjimo laisvės suvaržymai, apgyvendinimo trukmė prilygsta sulaikymo požymiams.
Būtent A sektoriuje, kur apgyvendinta daugiausia užsieniečių, jiems esą skiriamas gerokai mažesnis nei nustatytas minimalus gyventojui skiriamas plotas – 2 kv. metrai, nėra privačios erdvės, griežtai ribojamas judėjimas, taip pat nustatytas higienos trūkumas. Pasak E.Leonaitės, asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas neturi būti mažesnis nei 3 kv. metrai.
Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad migrantų teisė gauti informaciją apie savo teises ir pareigas, jų atžvilgiu priimtus sprendimus, galimybę gauti teisinę pagalbą nėra tinkamai užtikrinama, todėl dažnai užsieniečiai yra nežinioje.
Seimo kontrolierė pabrėžė, kad Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą yra pasisakęs, jog neteisėtai į valstybę atvykusių migrantų sulaikymas neturi tapti bausme, o valstybė privalo pasirūpinti, kad jiems būtų užtikrintos bent minimalios žmogiškąjį orumą atitinkančios sąlygos.
Kontrolienė pateikė rekomendaciją spręsti patalpų perpildymo problemas, užtikrinti higieną, galimybes praustis šiltu vandeniu, sudaryti sąlygas užsieniečiams patiems gamintis maistą, pasiūlyti didesnę užimtumo įvairovę, įrengti laisvalaikio, poilsio erdves, maldos patalpas ir pan.
Taip pat rekomenduojama skelbti informaciją apie prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo procedūras ir terminus, parengti paaiškinimą, kokiu pagrindu ir kokiam laikotarpiui gali būti paimami jų telefonai, užtikrinti migrantų galimybę susisiekti su artimaisiais, teisininkais.
Be kita ko, raginama užtikrinti kokybiškas ir laiku prieinamas gydymo paslaugas, užtikrinti, kad pareigūnai užsieniečių patikrinimus vykdytų ne naktį.
