A.Sysas: tokiais kambariais siekiama įgalinti uždraustas medžiagas
Tokia sąvoka pro akis nepraslydo Seimo nariui Algirdui Sysui. Pirmadienį rengtoje spaudos konferencijoje „Narkotikų vartojimo kambariai: ar Sveikatos apsaugos ministerija legalizuos narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą?“ jis kėlė klausimą, ar tokios sąvokos įvedimas reikštų, kad Lietuvoje būtų galima vartoti šalyje uždraustas medžiagas.
„Ar priėmus šitą teisės aktą sveikatos įstaigose galima arba galimai bus naudoti nelegalias, draudžiamas medžiagas? Nes kokias narkotines medžiagas (bus galima vartoti – aut.) apie tai nieko nerašoma.
Taip, šiandien medicinoje yra naudojami opiatai, morfijus ir kitos medžiagos, bet tai yra griežtai reglamentuota, prižiūrima ir dėl to nėra ginčų, nes tai yra pagalba žmonėms, kurie serga sunkiomis ligomis.
Šiuo atveju, daugiau nieko neparašyta. (...) Bet legalizuoti psichotropinių ir narkotinių medžiagų vartojimą sveikatos įstaigose, aš manau, nėra pats geriausias dalykas, kurį sugalvojo Sveikatos apsaugos ministerija“, – spaudos konferencijoje svarstė socialdemokratas.
Šiuo metu Lietuvoje yra taikoma metadono programa. Gydymas metadonu gali būti rekomenduojamas nustačius priklausomybę nuo opioidų (heroino, aguonų nuoviro ir kitų medžiagų). Teigiama, kad sisteminės mokslinių tyrimų apžvalgos rodo, kad gydymas metadonu, lyginant su kitais gydymo būdais, be vaistų ar placebo, efektyviai mažina heroino vartojimą ir palaiko nenutrūkstamą pacientų gydymą.
Vis dėlto paklaustas ar atsiradus saugesnio narkotikų vartojimo kambariams tai nebūtų panašu į metadono programą, A.Sysas sakė konkretaus atsakymo apie tai iš sveikatos apsaugos ministro negavęs, tačiau manantis, kad tokios praktikos nėra susijusios.
„Ministras neatsakė, bet kiek aš suprantu iš žmonių, kurie remia šitą, tai kalba yra ne apie metadoną. Nes metadoną ir šiandien, gaunantys pakaitinį gydymą, taip vadinamą metadono programą, turi ateiti į gydymo įstaigą, jiems ten dozė įpilama, jie turi išgerti ir toks yra gydymo būdas mažinant dozavimą. Tas yra ir dabartiniame apraše.
Bet būtent kambario atsiradimas yra visiškai nauja sąvoka ir naujas dalykas mūsų gydymo sistemoje. Žiūrima į kitas šalis, kuriose jie yra. Taip, bet tai jau dažniausiai yra tose šalyse, kuriose yra legalizuoti narkotikai.
Šiuo atveju manau pradėkime nuo prevencijos švietimo įstaigose, nuo normalios reabilitacijos sukūrimo, o ne nuo kambario, kur galėčiau ateiti ir gauti dozę“, – siūlė Seimo narys.
M.Danielė: jei kam reikalingos tokios paslaugos, tai pirmiausia mums
Spaudos konferencijoje kalbėjęs Algirdas Sysas, kad yra Seimo narių, kurie palaikytų tokių kambarių įgalinimą, o kaip vieną jų nurodė Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkę – Morganą Danielę. Pati Seimo narė sakė, kad diskusijose apie tokios sąvokos įvedimą nedalyvavo, tačiau sprendimą palaiko.
„Aš labai džiaugiuosi, kad pagaliau Lietuvoje pereiname nuo parodomosios populistinės politikos ir kažkokių bausmių, kurias lengva, greita ir populiaru padaryti, prie tikrų sprendimų ir kalbame apie priemones, kurių Lietuvai reikia. Kol kas Lietuva garsėjo tik didelėmis problemomis šioje srityje“, – portalui lrytas.lt sakė M.Danielė.
Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė sakė, kad tokios priemonės lyginti su metadono programa negalima. Vis dėlto tai yra panašu į jau nuo 1995 metų vykdomą švirkštų ir adatų keitimo programą. Tai reiškia, kad žmonės, vartojantys injekciniu būdu, gali ateiti į specialius punktus ir ten gali grąžinti savo panaudotus švirkštus ir pasiimti švarių, higieniškų priemonių tam, kad būtų užkirstas kelias infekcijų plitimui.
„Jie pasiėmę švirkštus ir adatas juk eidavo kažkur. Tas vartojimo kambarys iki šiol buvo taboro miškas, oficialus, viešas vartojimo kambarys gamtoje. Tai nėra kažkokia paslauga. Turėtų tam būti specialus kambarys, kur žmogus ne į krūmus meta, o normaliai galėtų išmesti adatas ir švirkštus ir jeigu jis perdozuoja ir įvyksta nelaimė, kad ne krūmuose mirtų, o tame kambaryje galima būtų suteikti jam pagalbą, suleisti priešnuodį nuo perdozavimo, atgaivinti žmogų.
Apskritai, nei miškas, nei laiptinė, nei kažkoks kiemas nėra vieta vartoti narkotikams ir mes matome šitą problemą, tuos švirkštus besimėtančius. Žmonės gąsdinasi, aišku, ir vaikai, dėl to, kad žmogus ne vietoje tą atlieka, jis neturi, kur eiti. Aišku, kad speciali patalpa yra reikalinga Lietuvai ir jau labai seniai reikalinga“, – teigė Seimo narė.
Nors tokie saugesnio narkotikų vartojimo kambariai jau veikia vakarų Europoje, Morgana Danielė sakė, kad jų labiausiai reikia mūsų regionui. Pagal regioną būtent adatų ir švirkštų naudojimas, injekcijų, opioidinių narkotikų židinys yra Lietuva, Latvija ir Estija.
„Jeigu kam ir reikalingos šitos paslaugos, tai pirmiausia mūsų šalims“, – sakė ji.
Nors socialdemokratas A.Sysas sakė, kad vietoj tokių kambarių atsiradimo, dėmesį reiktų kreipti į prevenciją ir reabilitacijos gerinimą, tačiau M.Danielė sakė, kad tokie kambariai taip pat prisidėtų prie prevencijos ir vartojimo mažinimo.
„Šitos priemonės viena kitai netrukdo, jos turi būti koja kojon, bet tam, kad žmogus patektų į reabilitaciją, tai pirmiausia reikia jį prikalbinti ten eiti. (...)
Grįžtant į tuos kambarius, grįžtant į tas švirkštų keitimo programas, su žmogumi galima pradėti kalbėtis ir sakyti jam, kad veikia reabilitacija, kad metadono programoje yra laisvų vietų. Tam, kad mes užtikrintume tas gydymo vietas ir kviestume tuos žmones, tai kažkas turi užmegzti su jais kontaktą ir jie turi pasirodyti, o ne miške pasislėpę tupėti“, – teigė Seimo narė.
