Apie tai portalo lrytas.lt laidoje „Ne spaudai“ diskutavo Darbo frakcijos atstovė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, socialdemokratas Algirdas Sysas bei Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.
Pralaimi tik Lietuva?
Darbo frakcijos narė I.Kačinskaitė-Urbonienė šiemet iš Sausio 13-osios minėjimo išbėgo apsipylusi ašaromis. Kaip pati teigė, politikę sugraudino suvokimas, kad skirtingos visuomenės grupės tiesiog nebegali susikalbėti.
„Ne kartą kalbėjau apie pandemijos valdymo iššūkius ir daug kartų teikiau įvairius įstatymo projektus, pasiūlymus, kurie padėtų subalansuoti ir nepadaryti tokios didelės takoskyros, atlieptų įvairių visuomenės narių lūkesčius. Į tuos pasiūlymus nebuvo atsižvelgta, bet ašaros nebuvo apie tai.
Ašaros buvo apie tą gilų vidinį supratimą ir liūdesį, kad, atrodo, kalbėjimuisi vietos jau nebėra, nei viena, nei kita pusė nenori vieni kitų girdėti. Mane labiausiai glumina ir priverčia susimąstyti klausimas – o kas mūsų laukia? Jei mes taip ir toliau vieni į kitus žiūrėsime, ar mums pavyks rasti susitelkimo ir vienybės, kai iš tikrųjų bus labai svarbūs klausimai?“, – svarstė parlamentarė.
Kol kas, pasak I.Kačinskaitės-Urbonienės, minios švilpimą lydėjo „sarkastiškos šypsenėlės ir įvairūs išvadinimai“, o minia į tai atsakė tuo pačiu.
„Sakydama, kad, jeigu neišgirdote, organizuosime dar vieną mitingą. Man atrodo, šioje vietoje labai trūksta lyderystės ir susitelkimo, išklausant abi puses ir bandant diskutuoti, ieškoti vidurio valdant pandemiją“, – kalbėjo darbietė.
Paklausta, kaip vertina tai, kad tarp mitinguotojų vis pasirodo ir Darbo partijos narių, ji tikino, kad dvilypumo šioje situacijoje nemato.
„Jeigu pažiūrėsime į partijos poziciją, to, kad mes palaikytumėme įvairius nesantaikos veiksmus, niekada nebuvo. Atvirkščiai – mes esame ta konstruktyvi frakcija Seime, kuri siūlo vidurio sprendimus“, – aiškino Seimo narė.
„Aš pati stovėjau toje pusėje, kur buvo politikai ir visuomenininkai, ir pati mačiau įvairių pasisakymų, sarkastiškų šypsenų, tai prie šito prisidėjo abi pusės. Visko sumauti ant vienų ar kitų mitinge dalyvavusių politikų aš tikrai nenorėčiau“, – pridūrė I.Kačinskaitė-Urbonienė.
Parlamentarė apgailestavo, kad dėl šios situacijos pralaimi tik pati Lietuva.
„Mūsų valstybė pralaimi dėl tokio nesusišnekėjimo, nesutarimo, nes jis gilina kitus pilietinius procesus“, – sakė ji.
V.Mitalas: žmones užkniso pandemija
Laisvės frakcijos seniūnas V.Mitalas savo ruožtu situacijos per daug dramatizuoti nelinkęs. Pasak jo, žmonės tiesiog pavargo.
„Pandemija, ribojimai ar kažkokios papildomos taisyklės yra valdžios, valstybės įsibrovimas į mūsų kasdienį laisvą gyvenimą. Situacija nenurims tol, kol valstybė arba valdžia tų visų ribojimų ir tam tikrų instrumentų neatitrauks, o tai bus galima padaryti tik tada, kai pandemija baigsis.
Kai mes šnekame, kad atėjo dėl vieno ar kito sprendimo, galimybių paso ar karantino reglamentų – visa tai yra antrinės svarbos klausimai. Atėjo dėl to, kad užkniso pandemija, tam tikras reguliavimas, kurį kiekvienas, man atrodo, daugiau ar mažiau mąstantis žmogus supranta, kad valstybės turi daryti, tą daro visas pasaulis. <...>
Čia yra didysis sentimentas, didysis jausmas, kaip valdžia yra įsiterpusi į kasdienį mūsų gyvenimą, ir dalis žmonių nori, kad tai kuo greičiau pasibaigtų“, – aiškino V.Mitalas.
Socialdemokratas A.Sysas komentavo, kad protestus lemia kur kas gilesnės priežastys, o nepasitenkinimas galimybių pasu ar kitais valdžios sprendimais yra tik įsisenėjusių problemų pasekmės.
„Visose šalyse protestai atsiranda todėl, kad atskirtis vis didėja – vienų pajamos velniškai didėja, kitų lieka toje pačioje vietoje, ir tas pyktis, pavydas, neteisybės jausmas užvaldo žmones, jie ieško būdų, kaip išeiti į gatves ir kokią šunybę padaryti, kaip pakenkti ir parodyti, kad valdžia yra bloga“, – svarstė A.Sysas.
Jo teigimu, politikų apsižodžiavimai po sausio 13-osios mitingo sukėlė tik dar daugiau aistrų, o tuo pasinaudoti gali ir su valdančiąja dauguma vis konfliktuojantis prezidentas G.Nausėda.
„Visos politinės jėgos, žaidžiančios pokeryje, bando laikyti užantyje kokią kortą ir ją ištraukti, lygiai taip pat prezidentas pasinaudos tuo, ir ne vieną kartą primins, kas ką nušvilpė ir kam plojo šitame mitinge“, – spėjo socialdemokratas.
Paklaustas, kodėl šalies vadovas galimai nepasinaudojo galimybe pabūti vienytoju, kaip skelbė savo rinkiminės kampanijos metu, V.Mitalas svarstė, jog tai, ko gero, yra sąmoningas G.Nausėdos sprendimas. Pasak laisviečio, tokia prezidento pozicija kelia didelį nerimą.
„Man atrodo, tai yra įsitraukimas labai selektyviai į tam tikrus debatus, tam tikras diskusijas, tai to nuoseklumo, kurį būtų galima kildinti iš gerovės valstybės siekių ar kitų deklaruotų jo siekių, aš nematau. Man atrodo, kad pareiškimai ar kaip tik nepareiškimai parodo, kad prezidentui asmeniniai reitingai yra labai svarbūs, kad jis daug dėl to gali padaryti ir darys vardan to, kad tie reitingai išliktų tokie aukšti.
Manau, kad prezidentas yra gerai apgalvojęs šitą žaidimą, ir kažkoks susitapatinimas ar nekonfrontacinė pozicija sausio 13-osios riksmų atžvilgiu jis galvoja, kad jis nieko nepraloš. Manau, ta pozicija valstybingumo požiūriu yra pavojinga, nes kai parėkti ant valdžios norintys žmonės tokiu būdu įsuka visą valstybę diskutuoti apie tai, kaip mes daugiau niekada nebesusitaikysime, yra pavojingi dalykai. Bet prezidentui gal tai tinka.
Bet ar galime tikėtis santarvės ir taikos balandžio, kai mes matome, kad tuose pačiuose prezidento rūmuose patarėjai keičiasi labai dažnai“, – svarstė Laisvės frakcijos seniūnas.
Susiskaldymas į politinę areną gali atvesti ir „gelbėtojų“
A.Sysas pridūrė, kad visuomenės ir politikų susiskaldymas šaliai gali atnešti ir naujų „gelbėtojų“.
„Kai pamatys, kad lūkesčiai ir idėjos nelabai pateisinti, ieškos kito gelbėtojo, kito žmogaus, kuris ateis ir pasakys, kad sulygins, padarys gerovės valstybę kube ar kvadrate – gražių žodžių prišnekėti galima. <...>
Aš nematau, kad gerovės valstybė artėtų prie mūsų, nebent ji stovi toje pačioje vietoje, o gal net šiek tiek tolsta. Pagal tai, kokius įstatymus priimame, kaip vyksta konfrontacija tarp visuomenės sluoksnių, šitoje vietoje nematau, kad prezidentas teiktų siūlymus, kurie labiau vienytų tautą“, – aiškino A.Sysas.
Tačiau V.Mitalas dėl galimų politinių gelbėtojų kiek skeptiškesnis.
„Man atrodo, kad nelabai šviečiasi viską keičiančių tūzų atsiradimas ar iš tos minios, kuri baubė sausio 13-ąją, ar iš panašių susirinkimų. Kol kas, nors jie yra pakankamai garsūs, didelės visuomenės dalies jie neįtikina, kad tai yra galia, aplink kurią reikia burtis“, – mąstė A.Mitalas.
Socialdemokratas A.Sysas savo ruožtu abejojo, ar valdantiesiems pavyks atkurti ryšį su itin priešiškai prieš juos nusiteikusia gyventojų dalimi.
„Aš manau, kad visi tiltai jau sudeginti, ir vargu, ar dabar valdžia prisibels prie jų“, – svarstė parlamentaras, pridurdamas, kad įvairūs valdančiųjų protestuotojams skirti epitetai taip greit nepasimirš.
„Nežinau, kokios komunikacijos reikėtų, kad valdantieji prisibelstų iki šitos žmonių kategorijos. Reikia pralaukti keletą ciklų, nes aš juokauju taip: konservatoriai sugeba ateiti į valdžią, susipykti su visais, ir tada aštuonerius metus būti opozicijoje. Po to, po ketverių metų, žmonės užmiršta, ką jie padarė, ir vėl balsuojama už juos. Tas ciklas vyksta jau trečią kartą mano gyvenime“, – juokėsi A.Sysas.
