Dalis kalbininkų įstatymą pasitiko su liūdesiu
Lietuvių kalbos instituto (LKI) baltų kalbų ir vardyno centro vadovė akad. prof. habil. dr. Grasilda Blažienė naujienų portalui lrytas.lt teigė, kad antradienį Seimo priimtas įstatymas ją nuvylė.
„Aš, kaip senojo rašto ir išnykusios prūsų kalbos tyrėja, su labai didele atida žiūriu į lietuvių kalbą, nes, mano galva, kalba yra tautos gynybinė siena. Ir toje gynybinėje sienoje visos plytos turi būti tvirtos.
Kai yra kėsinamasi į lietuvių kalbos abėcėlę, raidyną, o dar užsiminta apie diakritinius ženklus, tai tokiems dalykams pritarti beveik neįmanoma ir labai sudėtinga“, – svarstė profesorė.
Pasak G.Blažienės, klausimus dėl asmenvardžių būtų galima spręsti ieškant ir kitokių būdų.
„Aš visą savo gyvenimą tiriu senąją prūsų kalbą. Tai yra mirusios, sunaikintos kalbos vardynas, ir žinau, ką reiškia viena ne taip perskaityta raidė senuose dokumentuose, atstatant autentišką formą. Tokiu atveju gali būti net klaidingai nustatoma kilmė.
Mano galva, neturėtų būti svarstomi tokie dalykai, kurie dar ir nedera su Konstitucija. Net tokios minties neturėtų būti. Yra klausimų, kuriuos galbūt galima kitaip išspręsti“, – kalbėjo LKI baltų kalbų ir vardyno centro vadovė.
Jos teigimu, kalba yra „šventas dalykas, prie kurio reikia eiti su baltomis pirštinėmis“.
„Žinoma, keičiasi laikai, kai kas galvoja, kad galima kitaip daryti, atsirado naujų madų, ir aš pati galiu kalbėti angliškai ir taip parodyti savo mokėjimą. Su viskuo sutinku, ir pati daug rašau kitomis kalbomis, bet nepasakyčiau, kad šiandien po tokio sprendimo jaučiuosi labai gerai“, – pridūrė G.Blažienė.
Pasak profesorės ir habilituotos daktarės, kalbininkų bendruomenė priimtą įstatymą vertina nevieningai, tačiau širdį suskaudo ne vienam kolegai.
„Manau, kad ne vienas, ne du ir ne penki galvoja taip pat, kaip ir aš. Ne vienas instituto kolega labai išgyvena dėl to, kas atsitiko. O deklaruojama, kad tai tik pradžia.
Man tai jau yra nebesuprantami dalykai, nes aš įsivaizduoju, kad Seimo nariai turėtų būti labai gerai paskaitę daugelį dokumentų ir būti susipažinę iš esmės. Juk gyvename čia ir dabar, antros Lietuvos mums neduota, kol kas antros kalbos mums irgi niekas nedavė. Tai yra aukštesnių jėgų paskirta ir gyvename būtent šioje erdvėje“, – kalbėjo G.Blažienė.
Grėsmės kalbai neįžvelgia
Vilniaus universiteto (VU) Lietuvių kalbos katedros docentas Antanas Smetona savo ruožtu teigė, kad toks įstatymas turėjo būti priimtas jau seniai.
„Šiuo klausimu ginčijamasi jau 30 metų, bet nebuvo priimami jokie sprendimai. O blogiausias sprendimas yra nieko nedaryti“, – portalui lrytas.lt sakė docentas.
Pasak A.Smetonos, per 30 metų „mes pasikeitėme iš esmės“, tad šį klausimą reikėjo spręsti kuo greičiau.
„Čia labai svarbūs keli dalykai. Pirmasis – lietuvių kalbos rašybos klausimas. Čia nieko pažeista nebuvo. Lietuvių kalbos rašybos bendrosios nuostatos nuo pat V.Kudirkos laikų, per Jablonskį, per pavardžių įstatymą, per komisijos 84-ųjų metų nutarimą, per paskutinę dabartinės lietuvių kalbos gramatiką, visur įrašyta, kad trys raidės – Q, W ir X – yra lietuvių kalboje vartojamos svetimvardžiams užrašyti. Taigi čia jokios problemos nėra“, – aiškino specialistas.
A.Smetonos teigimu, baimimtis dėl grėsmės lietuvių kalbai nereikėtų, tačiau pats įstatymas visgi reikalauja gilesnės analizės ir paaiškinimų.
„Reikia atskirti du dalykus – rašybą ir rašymo tvarką, juridinius dalykus. Čia aš matau abejonių – pavyzdžiui, parašyta, kad tai skirta ne lietuvių tautybės žmonėms. O kodėl lietuvių tautybės žmonėms negalima? Ar čia nėra Konstitucijos pažeidimo? Greičiausiai yra – pažeistas piliečių lygybės principas.
Dar paminėta, jog įstatymas galios žmogui, įgijusiam pilietybę, ir jo vaikams. O sutuoktiniui ar sutuoktinei? Tas yra nepaminėta“, – pažymėjo A.Smetona.
VU docentas taip pat abejoja, ar buvo iki galo atsižvelgta į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimus.
„Čia teisininkai turėtų pasakyti, bet dar yra ir Konstitucinio Teismo nutarimai. Bet manau, kad svarbiausia problema jau išspręsta ir įstatymas apskritai priimtas, o jei jis atsidurs Konstituciniame Teisme, viskas bus išaiškinta“, – tvirtino A.Smetona.
Jis irgi pastebėjo, kad priimtą įstatymą kalbininkai vertina skirtingai, tačiau pabrėžė didelės problemos tame nematantis.
„Yra manančių, kad negalima nieko judinti, bet galiu pasitelkti kalbotyros ąžuolus – pavyzdžiui, V.Urbutis manė, kad negalima, o nei kiek ne mažiau reikšmingas ir įtakingas specialistas S.Ambrazas manė, kad galima. Tai kuriuo tikėti? Čia tikrai jokia problema.
Laikykimės to, kas yra parašyta ir nutarta – kalbos komisijos nutarimai, kurie leidžia Q, W ir X raides, dabartinė lietuvių kalbos gramatika leidžia Q, W ir X, leidžia Jablonskis, leidžia Kudirka. Tai čia reikia ir laikytis“, – pažymėjo specialistas.
A.Smetona pridūrė, jog šio įstatymo nereikėtų paversti tik lenkų klausimu.
„Jeigu tai paverčiama lenkų klausimu, tada tai jau yra politiniai dalykai, galima diskutuoti ir teisybės nerasti labai ilgai. Bet lenkams tai jokių problemų sprendimų nepadaro, nes kalbame apie Q, W ir X raides, o lenkams aktuali tik W, visų kitų diakritikų nėra ir niekas apie tai nekalba.
Mes kalbame apie žmogų, kuris įgyja Lietuvos pilietybę. Mes nešnekame apie lietuviškas pavardes, šnekame apie svetimvardžius, kurie galimi parašyti visomis lotyniškomis raidėmis be diakritikų“, – aiškino VU docentas.
Priėmė istorinį sprendimą
Seimas antradienį įteisino originalią vardų ir pavardžių rašybą lotyniško pagrindo rašmenimis asmens dokumentuose.
Parlamentas 82 balsais „už“, 37 balsais „prieš“ ir trims parlamentarams susilaikius priėmė tokį Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą.
Teisės aktas įsigalios gegužės 1 dieną, jei jį pasirašys prezidentas Gitanas Nausėda.
Įstatymu įtvirtinta, kad Lietuvos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, jei jis pasirenka nelietuvišką sutuoktinio pavardę.
Tai reiškia, kad įstatymas leis lietuviškuose pasuose rašyti x, w ir q raides.
Tokia rašyba būtų galima ir tuo atveju, jeigu jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, taip pat – jei jis, tėvai, seneliai, protėviai turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas bei pavardė ne lietuviškais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje.
Dar vienas variantas – originali asmenvardžių rašyba dokumentuose būtų leidžiama, jei jis vardą ir pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena, ir jie šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje.
Iki šiol užsieniečiai ir jų sutuoktiniai, norintys originalių pavardžių pasuose ir asmens tapatybės kortelėse, privalo kaskart šią poziciją ginti teismuose, iki šiol priėmusiuose jiems palankius sprendimus.
