Pataisos iniciatorė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen patvirtino, jog toks sprendimas priimtas baiminantis dėl balsų trūkumo.
„Rugsėjo mėnesį, kuomet balsavome pirmą kartą, buvo 95 balsai, tačiau keli Seimo nariai iš tų, kurie balsavo už, šiandien dėl įvairių priežasčių negali dalyvauti, yra išvykę į komandiruotes ar serga, ir labai nesinorėjo rizikuoti“, – žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Rugsėjį per pirmąjį priėmimą dėl pataisos, kad kandidatams į Seimą vietoje dabartinių 25-erių būtų taikomas 21 metų amžiaus cenzas, balsavo 95 Seimo nariai, prieš buvo vienas ir susilaikė 12 parlamentarų.
Dėl Konstitucijos pataisų priėmimo balsuojama du kartus, tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Pataisoms priimti reikia, kad per kiekvieną priėmimą už jas balsuotų ne mažiau kaip 94 Seimo nariai.
„Tai yra paskutinis balsavimas, todėl palauksime momento, kol Seimo nariai nebus išvykę į komandiruotes ir bus sveiki, darbo vietoje, ir užtikrinsime, kad bus reikiamas balsų skaičius“, – kalbėjo parlamento vadovė.
Pataisą dėl kandidatų į Seimą amžiaus cenzo mažinimo Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė V. Čmilytė-Nielsen pateikė dar praėjusioje kadencijoje.
Ji argumentuoja, kad pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus 21-erių sulaukęs asmuo jau gali būti renkamas į Europos Parlamentą.
Tuo tarpu 25 metų riba renkant asmenis į nacionalinius parlamentus yra didžiausia visoje Europos Sąjungoje, šį cenzą taiko tik dar trys šalys: Italija, Graikija ir Kipras, nurodoma pataisos aiškinamajame rašte.
