„Sugadino tą įstatymą su kažkokiu ideologizavimu lyties pagrindo ir sąvokos atsiradimu. Tikrai nereikėjo, mums bus sudėtinga tą įstatymą palaikyti. Nors iš principo įstatymas tikrai reikalingas, jis parodė per dešimt metų, kad yra veiksmingas ir bus dar veiksmingesnis, bet aš nesuprantu to siūlymo, kas pasikeis, jei atsiras ta sąvoka, ar bus daugiau prevencijos, ar bus didesnis tyrimas, ar mažiau smurto, tai tikrai ne“, – antradienį Seime kalbėjo S. Skvernelis.
Anot S. Skvernelio, prevencija prieš moterų smurtą užtikrinama ir neužfiksuojant smurto lyties pagrindu sąvokos.
„Ar moteriai yra nesuteikiama apsauga, ar neatliekamas ikiteisminis tyrimas, ar neatliekami prevenciniai veiksmai, kad būtų apsaugota moteris? Net įstatymas anksčiau vadinosi, buvo parašyta pavadinime, kad yra smurto prieš moteris artimoje aplinkoje įstatymas, tai kam reikėjo tą pavadinimą darkyti ir ideologines nuostatas perkelti į praktinį įstatymą, aš tikrai nesuprantu“, – kritikavo S. Skvernelis.
V. Čmilytė-Nielsen: tikiuosi, kad svarstymo stadijoje bus pritarta
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad redakcija yra svarbus žingsnis, padėsiantis apsaugoti nukentėjusias aukas. Nuogąstavimus, kad po šiuo projektu yra paslėpta Stambulo konvencija, Seimo pirmininkė atmeta.
„Yra Seimo narių, kuriems visur Stambulo konvencija vaidenasi ir, manau, kad gaila, jog taip. Bet smurto artimoje aplinkoje įstatymas, priimtas prieš dešimt metų, praeita versija. Tai buvo labai svarbus žingsnis pirmyn apsaugant smurto artimoje aplinkoje aukas. Dabar atėjo laikas jį peržiūrėti ir svarbios korekcijos jame ir labai tikiuosi, kad šiandien svarstymo stadijoje bus pritarta“, – antradienį Seime kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkės teigimu, nors apsaugos nuo smurto įstatymo projektas nėra susijęs su Stambulo konvencijos ratifikavimu, konvencija ateityje taip pat turėtų būti priimta.
„Tikrai yra diskusijos ir dėl smurto lyties pagrindu inkorporavimo nuostatos į tą įstatymą, tačiau pagrindinis dalykas yra tas, kad reikalinga naujesnė smurto artimoje aplinkoje versija, šiandien dėl jos Seimas apsispręs. Reikalingas apsaugos orderis, dėl jo Seimas irgi apsispręs ir taip, reikalinga ir Stambulo konvencija, dėl jos, tikiuosi, kad Seimas apsispręs ateityje“, – teigė Seimo pirmininkė kartu pridurdama, kad ir Stambulo konvencijos ratifikavimą įgyvendinti būtų galima tik sutelkus balsus. „Na, ateitis yra tada, kai bus balsų. Ir tuos balsus reikia telkti. Tai šiandien mes apsisprendžiame dėl smurto artimoje aplinkoje įstatymo, kuris yra taip pat žingsnis geresnės apsaugos aukų, kurios, kurie patiria smurtą, link“, – pridūrė Seimo pirmininkė.
T. Raskevičius: smurtas artimoje aplinkoje nėra neutralus lyčiai
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, Laisvės frakcijos narys Tomas Vytautas Raskevičius teigia, kad siūlymas įstatyme įtvirtinti smurto lyties pagrindu sąvoką, pripažintų, jog dažniausiai nuo smurto artimoje aplinkoje kenčia moterys. Tai, jo teigimu, vienareikšmiškai įrodo ir statistika: moterys sudaro 80 proc. nukentėjusiųjų dėl tokio pobūdžio smurto.
„Kalbėti, kad smurtas artimoje aplinkoje yra lyčiai neutralus reiškinys, negalime. Dėl šios priežasties siūlome įstatymą papildyti smurto lyties pagrindu sąvoka, kuri visiškai nebūtų ideologizuota ar siekianti kokių nors kitų tikslų, bet iš esmės konstatuojanti faktą. Sąvokos įvedimas – ne tik intelektinis pratimas, bet visų pirma priemonė įgalinti efektyvesnę šio reiškinio prevenciją“, – teigia T. V. Raskevičius.
Laisvės frakcijos teigimu, smurto lyties pagrindu sąvokos užfiksavimas įstatyme yra būtinas tam, kad kova su smurtu artimoje aplinkoje būtų efektyviai orientuota į sisteminę pagalbą ir prevenciją. Tam pritaria ir žmogaus teisių organizacijų atstovai bei ekspertai.
Numatoma, kad Seimui pritarus naujai įstatymo redakcijai svarstymo stadijoje, pavasario sesijos metu į Seimo salę ji sugrįš priėmimui. Parlamentarams pritarus, įstatymas įsigaliotų nuo 2023 m.
