Tuo metu politikos ekspertas Vytis Jurkonis perspėja, kad Baltarusija vizitą išnaudos propagandai, o užsienio reikalų ministro sprendimas priimti grupę rodo režimo desperaciją.
Septynių žmonių grupės vadovė Erika Švenčionienė BNS pirmadienį teigė, kad šiuo metu Baltarusijoje veikianti valdžia yra teisėta ir su ja reikia kalbėtis.
„Mes važiuojame, nes kol kas šita valdžia yra legitimi, yra išrinkta valdžia, palaikoma daugumos baltarusių. Ji kol kas yra ir su ja reikia šnekėtis. Tai yra geros kaimynystės vizitas. Mes tam turime pilną teisę, nes mūsų matymas kažkaip nelabai sutampa su kai kuriais Vyriausybės sprendimais kaimynų atžvilgiu“, – sakė ji.
Drauge su ja į Baltarusiją keturioms dienoms išvyko prezidento posto siekęs Kazimieras Juraitis, buvęs Seimo narys Audrius Nakas, taip pat Vaida Juozapaitytė, Jonas Kovalskis, Agnius Rušys, Robertas Stragis.
Jie yra buvusio Socialistinio liaudies fronto lyderio Algirdo Paleckio naujo judėjimo „Teisingumo aušra“ nariai, BNS patvirtino vienas judėjimo steigėjų Antanas Zalieckas. Judėjimo interneto svetainėje skelbiami šios delegacijos pranešimai, įkeltas vaizdo įrašas.
„Nori gerų santykių“
Pasak E. Švenčionienės, Lietuvoje gyvenantys žmonės „nori gerų santykių su kaimynais, su kuriais istoriniame laikotarpyje turėjome bendrą valstybę“.
Įtampa tarp Vakarų ir Baltarusijos tvyro nuo 2020 metų rugpjūčio, kai Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka buvo paskelbtas laimėjęs prezidento rinkimus.
Juos opozicija ir Vakarų šalys laiko suklastotais. Minskas nuo to laiko vykdė didelio masto represijas prieš protestuotojus, žurnalistus ir pilietinės visuomenės organizacijas.
Lietuva liko viena didžiausių Baltarusijos režimo kritikių, suteikė prieglobstį iš šalies pabėgusiai A. Lukašenkos varžovei per rinkimus Sviatlanai Cichanouskajai.
Paklausta, kokius būdus mato diskusijoms su režimu, įkalinančiu opoziciją ir smurtu malšinančiu protestus, E. Švenčionienė teigė nematanti skirtumo tarp Lietuvos ir Baltarusijos.
„Be to, aš manau, kad mūsų vizitas nėra tiek politizuotas. Mes matome ir tą tokį platų bendradarbiavimą ir su Baltarusijos tauta, tikimės, kad išgirsime įvairių nuomonių. Mes nesame tesėjai, norime įsitikinti savo akimis, pasakyti tai, ką mes galvojame“, – kalbėjo grupės vadovė.
„Reikėtų gerinti tuos santykius, tartis, nestatyti tvorų“, – pridūrė ji.
„Su lietuvių pagalba norėta atlikti perversmą“
Grupė lietuvių ketina susitikti su Baltarusijos užsienio reikalų ministru Vladzimiru Makėjumi, Kultūros ministerijos, parlamento atstovais, žiniasklaida ir „būriu paprastų Baltarusijos piliečių“.
Pasak E. Švenčionienės, jos vadovaujama grupė lietuvių atstovauja tiems žmonėms, kurie „kurie nori taikaus, ramaus gyvenimo, taikaus, ramaus verslo“.
„Mes norime teisingų mainų, norime elektros energiją gauti iš Baltarusijos, o ne per trečias rankas. (...) Turime teisę išreikšti savo nuomonę. (...) Remiamės tomis nuotaikomis, kurios būna mitingų metu, remiantis valstybės požiūriu į žmones, remiantis mobingu, kuris vyksta iš Vyriausybės pusės, aukštų pareigūnų. Mes pakankamai didelei daliai žmonių atstovaujame“, – dėstė grupės organizatorė.
Jos teigimu, Lietuva pastaruoju metu susiduria su migrantų krize, nes pati spaudė Minską, o jis paprasčiausiai į tai atsakė. Ji taip pat teigė mananti, kad Lietuva įsitraukė į bandymus Minske surengti perversmą.
„Baltarusijoje su lietuvių pagalba norėta atlikti perversmą, revoliuciją. Tai yra mano nuomonė, todėl manau, kad migrantų srautas yra tiesiog atoveiksmis“, – nurodė E. Švenčionienė.
Išnaudos propagandai
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo Vyčio Jurkonio teigimu, šis vizitas neabejotinai bus išnaudotas oficialiai Minsko propagandai paremti.
„Iš patirties žinome, kad režimas tokiomis iniciatyvomis, tokiais asmenimis pasinaudos ir pasidarys sau tam tikrą viešinimo kampaniją, kad yra kitaip mąstančiųjų (...). Žiūrint į šį sąrašą žmonių, į šios organizacijos istoriją, tai atrodo nesavarankiškas dalykas“, – BNS sakė V. Jurkonis.
„Režimui bus svarbu tiek Baltarusijos viduje, tiek žiūrint plačiau, į sąjungininkus, pirmiausia, Kremlių, užsiimti tokia „skaldyk ir valdyk“ politika ir ieškoti tam tikrų plyšių, skeveldrų Lietuvoje, bandyti tuo žaisti“, – tvirtino jis.
Politologo nuomone, numatyti šios grupės susitikimai su aukšto rango Minsko pareigūnais rodo režimo desperaciją, nes, jo žodžiais, Baltarusijos užsienio reikalų ministras V. Makėjus tikrai neturi problemų susirasti oficialių Lietuvos atstovų kontaktų.
„Ar V. Makėjus su kokiu nors Augustavo veikėju ar su Brėmeno kolūkio pirmininku susitikinės? Nesusitikinės įprastomis sąlygomis. Tad tai rodo tam tikrą desperaciją. Jei palygintumėme – Sviatlana Cichanouskaja susitikinėja su prezidentais, premjerais, kancleriais. O jie – su marginalinio judėjimo atstovais ar kažkokia „susirūpinusia“ piliečių grupe. Tai rodo tam tikrą lygį, kad poreikis režimui ir Makėjui, tai pleišto politikai, iš tikrųjų yra“, – tvirtino V. Jurkonis.
