Po to, kai 2020-ųjų rugsėjį patyrė širdies smūgį, žiauriausias nusikaltėlių gaujas anksčiau triuškinusiam legendiniam komisarui V.Grigaravičiui teko grumtis su visai kitokiu priešu. Tai – kova dėl savo gyvybės.
Po kelių Kauno klinikose atliktų operacijų paaiškėjo, kad garsų alytiškį gali išgelbėti tik širdies persodinimas, o kelis pastaruosius mėnesius jo gyvybę palaikė dirbtinė širdis.
Tokia galimybė atsirado praėjusią savaitę. Šešias valandas trukusi operacija buvo sėkminga, o kasdien stiprėjantis V.Grigaravičius jau gali vaikščioti po palatą.
Regi labai palankių ženklų
„Viskas atrodo neblogai, judame į priekį“, – vakar džiaugėsi chirurgų komandai vadovavęs Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos Širdies chirurgijos skyriaus vadovas profesorius Povilas Jakuška.
Praėjus kiek daugiau kaip savaitei po operacijos V.Grigaravičius dar lieka izoliacinėje palatoje, tačiau netrukus bus perkeltas į įprastą.
„Nors ligonis atsigavęs ir sąmoningas, norime palaikyti jį atskirai dėl pandeminės situacijos, kad būtų kuo mažiau kontaktų“, – aiškino profesorius P.Jakuška.
Šiuo metu V.Grigaravičiaus imunitetas dėl donoro organo atmetimo rizikos slopinamas specialiais vaistais, todėl gerokai susilpnėjęs. Žinomam alytiškiui jau pradėtos taikyti reabilitacijos procedūros.
Po 2 ar 3 savaičių Kauno klinikų medikai atliks širdies biopsiją. Paėmus mažą širdies raumens gabalėlį bus tiriama atmetimo galimybė. Jeigu atmetimo požymių nebus, V.Grigaravičius sveikti ir stiprėti važiuos į sanatoriją.
„Jis domisi gyvenimu, aplinka, norėtų pažiūrėti televizorių, telefonu pabendrauti su namiškiais, ir tokią galimybę turės jau šį savaitgalį“, – žadėjo P.Jakuška.
Širdies persodinimas truko šešias valandas – tai nėra daug tokiai operacijai. Maždaug trečdalį laiko užėmė smarkiai pasiligojusios širdies ir jai plakti padėjusio dirbtinio skilvelio pašalinimas.
Išgelbėjo ir daugiau žmonių
V.Grigaravičiaus gelbėtoju galima vadinti jauną vyrą iš Lietuvos, kuris tapo pirmuoju šalyje donoru šiais metais.
Nacionalinis transplantacijos biuras pranešė, kad po jauno žmogaus mirties šeimos nariai rado stiprybės priimti kilnų sprendimą – padovanoti organus donorystei.
Atlikus reikalingus tyrimus nustatyta, kad persodinti tinkami penki donoro organai.
Kauno klinikose persodinti šio donoro inkstai ir širdis, Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose – kepenys.
Persodinti buvo tinkami ir donoro plaučiai, bet Lietuvoje šiam organui tinkamo ligonio nebuvo.
Per užsienyje transplantacijas koordinuojančias agentūras recipientas buvo rastas Šveicarijoje, o organas išskraidintas specialiu orlaivio skrydžiu.
Sėkme džiaugiasi ne visada
2020-ųjų rugsėjį infarktą patyręs buvęs šalies policijos generalinis komisaras V.Grigaravičius spėjo gerai susipažinti su Kauno klinikų koridoriais.
Gelbėti širdies smūgio ištikto V.Grigaravičiaus buvo sutelktos geriausios Kauno klinikų pajėgos – iš pradžių po dirbtinai sukeltos komos V.Grigaravičius buvo prijungtas prie gyvybę palaikančios aparatūros, o kai atgavo sąmonę, jam buvo praplėsta kraujagyslė, įdėtas stentas ir dirbtinis skilvelis.
Kardiologai tąkart neslėpė, kad tokios sudėtingos būklės pacientus išgelbėti pavyksta ne visuomet.
Dirbtinio skilvelio operacija Kauno klinikose per metus atliekama 7–8 pacientams, nes dažniausiai panašiais atvejais to tiesiog nespėjama padaryti – išgelbėti žmonių nepavyksta.
„Atvėrus krūtinę prie širdies viršūnės buvo prijungtas aparatas, kuris pumpuoja kraują į aortą“, – tąkart pasakojo Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių klinikos vadovas profesorius Rimantas Benetis, kartu su savo komanda tomis lemtingomis dienomis kovojęs dėl V.Grigaravičiaus gyvybės.
Sklido gandai apie mirtį
Pernai rudenį ekskomisarui buvo atlikta dar viena operacija, o po jos beliko laukti širdies persodinimo.
„Tapo sunkiau kvėpuoti, pradėjau jausti dusulį, ir jis nesibaigia iki šiol“, – tąkart kalbėjo V.Grigaravičius.
„Po infarkto jis ilgai gulėjo pas mus – kelias savaites buvo prijungtas prie medicinos aparatūros, o į trachėją buvo įstatytas specialus vamzdelis.
Tokiais atvejais spindį palaikantys trachėjos žiedai aptirpsta, susilpnėja, aplinkiniai audiniai pradeda ją spausti. Įvyko trachėjos spindžio susiaurėjimas, pacientas pajuto nemalonius simptomus“, – kalbėjo profesorius R.Benetis.
Per operaciją reikia sugrąžinti spindį į normalią būseną – po to turėtų pradingti negalavimai, palengvėti kvėpavimas.
V.Grigaravičius klinikose lankėsi ir pernai balandį, kai jo organizme buvo aptikta pavojinga bakterija. Šiek tiek anksčiau jis persirgo koronavirusu, bet simptomų nejuto.
Kelis kartus ne tik Alytuje, bet ir kituose šalies miestuose buvo pasklidę gandai apie V.Grigaravičiaus mirtį.
Jie pasiekė ir šio garsaus alytiškio ausis, tačiau girdėdamas tokias kalbas jis tik šypsojosi.
Kartą operacijos atsisakė
Tinkamas donoras buvo atsiradęs praėjusių metų vasarą, tačiau tuo metu atostogavo geriausi Kauno klinikų kardiochirurgai, tarp jų ir šios srities korifėjumi vadinamas R.Benetis.
„Atsisakiau, nes nebuvo kam persodinti naujos širdies“, – atskleidė V.Grigaravičius.
Kai atsirado donoras šių metų pradžioje, Širdies, krūtinės ir kraujagyslių klinikos vadovas profesorius R.Benetis buvo išvykęs į užsienį, todėl atsakingos procedūros teko imtis profesoriui P.Jakuškai.
Klinikos vadovas R.Benetis tikino net būdamas užsienyje gaunantis visą svarbiausią informaciją apie V.Grigaravičiaus būklę.
Sukniubo prie parduotuvės
Lietuvos policijai vadovavęs V.Grigaravičius vėliau tapo politiku – 2015 metais per tiesioginius mero rinkimus buvo išrinktas Alytaus vadovu.
Baigiantis kadencijai V.Grigaravičius pranešė, kad antrąkart savo kandidatūros į miesto vadovo postą nusprendė nebekelti.
2020 metų pradžioje jis buvo paskirtas Patariamosios policijos kolegijos pirmininku, tačiau netrukus teko dar stipriau sumažinti veiklos apsukas.
Rugsėjo 15-osios pavakare Kaune, Islandijos plente, esančio prekybos centro aikštelėje, jis staiga susmuko prie savo automobilio ir prarado sąmonę.
Praeiviams iškvietus pagalbą V.Grigaravičius skubiai buvo pristatytas į klinikas.
Sustojus širdžiai jį ištiko klinikinė mirtis.
Du kartus – rugsėjį ir spalį – medikai buvo priversti V.Grigaravičiui sukelti dirbtinę komą.
Didžiulėmis medikų ir paties ligonio pastangomis mirtį pavyko aplenkti, o po reabilitacijos jis sugrįžo į namus Alytuje.
Išgelbėjo šimtus mirčiai pasmerktų žmonių
Nuo 1987 metų, kai Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos klinikoje buvo atlikta pirmoji širdies transplantacija, tokiu būdu pavyko išgelbėti beveik 200 žmonių gyvybę.
Pernai buvo atliktos šešios, o užpernai – dešimt širdies persodinimo operacijų.
Rekordiniai buvo 2015 metai, kai pavyko pavyko persodinti 17 širdžių.
Šiuo metu širdies transplantacijos laukia 57 pacientai (tarp jų – 4 vaikai), dar 5 pacientams reikalinga širdies ir plaučių komplekso operacija.
Tokių sudėtingų operacijų pastaruosius penkerius metus Lietuvoje neatlikta, nes itin sudėtinga parinkti donorą.
