Prezidentūros pareiškimas apie karantiną suskaldė ekspertų bendruomenę: tokie žodžiai gerokai stebina

Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius Juozas Augutis teigė, jog drastiškesnes priemones rekomenduotų reanimacijos skyrių užimtumui dar net nepasiekus 240 lovų.

Tuo metu virusologas Saulius Čaplinskas įsitikinęs, kad Vyriausybė ne tik neturėtų svarstyti naujo karantino įvedimo, bet ir nebeaudrinti visuomenės kalbomis apie galimą dar vieną uždarymą.

Vyriausioji prezidento Gitano Nausėdos patarėja ekonominės ir socialinės politikos klausimais Irena Segalovičienė ketvirtadienį LRT Radijui teigė, jog omikron atmainos plitimas prasidėjo gruodžio pabaigoje, todėl apribojimai turėjo būti svarstomi tuomet, o šiandien ši atmaina tapo „nenugalima jėga“.

„Šiandien omikronas yra tarsi nenugalima jėga, kurios sunku išvengti, bet įmanoma jai pasiruošti. Matant omikron atmainos specifiką ir ypač didelį užkrečiamumą bei plitimą, tikrai karantinui ir plataus masto ribojimams tikslingumo nematome“, – sakė I.Segalovičienė.

Anot jos, omikron atmaina Lietuvoje sparčiai plinta, todėl šiame pandemijos etape griežti apribojimai nebūtų veiksmingi. „Neatrodo, kad platūs ribojimai būtų veiksmingi mažinant žmonių sergamumą“, – teigė ji.

Jos teigimu, pagrindinis iššūkis augant koronaviruso atvejų skaičiui, bus personalo trūkumas sveikatos priežiūros įstaigose. „Šiai grėsmei mažinti karantinas taip pat greičiausiai nepadėtų. Bent jau tam nėra jokių nei praktikoje, nei mokslu pagrįstų įrodymų“, – pridūrė I.Segalovičienė.

Tokiu prezidento patarėjos pareiškimu feisbuke stebėjosi duomenų mokslininkas Vytautas Zemlys-Balevičius. „Tai omikron gal iš viso nėra virusas? Jis plinta eteriu, arba naudoja kvantinį susiejimą?“, – ironizavo mokslininkas.

Netrukus į šią V.Zemlio-Balevičiaus žinutę socialiniame tinkle sureagavo ir premjerė Ingrida Šimonytė. „Tai žinoma. O jeigu užsikištų ligoninės, tuomet juk irgi galima išbėgt į trasą patrypti kojele, kad trūksta lovų reanimacijose“, – feisbuke rašė premjerė.

Savo ruožtu portalui lrytas.lt mokslininkas kalbėjo, jog tokie I.Segalovičienės pareiškimai nėra teisingi.

„Tai prieštarauja tokiam, gal ir negalima taip sakyti, sveikam protui – pasakymas, kad „karantinas neveiks, nes nėra jokių mokslinių įrodymų“ prieštarauja mūsų pačių patirčiai Lietuvoje. Prieš metus gi buvo įvestas karantinas, jis puikiausiai suveikė“, – lrytas.lt sakė V.Zemlys-Balevičius.

Mokslininkas pastebi, kad užsikrėtimo atvejų skaičius iš karto nukrito ir moksleivių atostogų metu. „Tad toks pasakymas be konteksto, nedetalizuojant, koks karantinas, yra tiesiog neteisingas“, – pabrėžė jis.

Anot V.Zemlio-Balevičiaus, karantinas, kurį Vyriausybė numato, jeigu ligoninės pasiektų kritinę ribą, būtų itin griežtas – uždarytos mokyklos, darbas nuotoliu, pasivaikščiojimai – tik lauke.

„Toks, koks buvo praeitų metų karantinas, natūraliai turėtų poveikį, nes būtų pertraukta viruso plitimo grandinė. Jei su niekuo nebendrauji, išeini tik į lauką, tai kaip gali platinti virusą?“, – klausė mokslininkas.

Anot jo, iš Prezidentūros pareiškimų jau ne pirmą kartą susidaro įspūdis, kad siūloma iš viso nebesisaugoti – panaikinti galimybių pasą, kitas pandemijos valdymo priemones, nors omikron atmaina plinta daug sparčiau už visas ankstesnes koronaviruso atmainas.

„Žiūrint į kitų šalių duomenis yra realu, kad to karantino nereikės, bet niekas to nežino – natūraliai valstybė turi ruoštis blogiausiam scenarijui ir apie jį šnekėti.

Vietoj to, kad turėtume racionalią diskusiją, kaip valdome riziką, pradedame nuo tokių pareiškimų, kuriais atsisakome priemonių, kurios yra veiksmingos. Nes kas be karantino yra veiksmingesnė priemonė? Koks tada pasiūlymas, kas bus, kai užsikiš ligoninės?“, – klausė mokslininkas.

„Žaidžiame politinius žaidimus, o ne rūpinamės valstybe ir kas jai nutiks, kai ištiks krizinė situacija“, – pridūrė jis.

V.Zemlys-Balevičius teigė negirdintis konkrečių Prezidentūros pasiūlymų, kaip reikėtų valdyti pandemiją. 

„Tai kokia alternatyva? Prezidentūros siūloma alternatyva yra nesiskiepyti – nenorim vaikų skiepyti, nenorim medikų skiepyti. Kažkodėl Prezidentūra visada pasisako prieš visas priemones, kurios skatintų skiepijimą – galimybių pasas ir taip toliau. Tai koks yra epidemijos valdymo planas, kurį siūlo Prezidentūra, ir kuris atlieptų Lietuvos realijas?“, – teiravosi mokslininkas.

Tuo metu virusologas lrytas.lt Saulius Čaplinskas teigė, jog Prezidentūra tiesiog kitais žodžiais pasakė tai, ką mokslininkai teigia jau seniai. „Kad turime išmokti gyventi kitoje realybėje, su virusu, nes jis niekur nedings“, – pabrėžė virusologas.

S.Čaplinskas ne tik nepritaria karantino įvedimui, tačiau akcentuoja ir neigiamą vien kalbų apie dar vieną užsidarymą poveikį.

„Iškelkime klausimą – tai kodėl dabar reikia šnekėti apie karantiną? Karantinas, kaip ypač daug neigiamo efekto turinti priemonė, įvedamas kraštutiniu momentu, kai reikia išlošti laiko.

Tai dabar kam reikia išlošti laiko? Kad būtų apsaugos priemonės, testai, skiepai, žinios? Kam? Visa tai yra. Gąsdinti žmones karantinu ar kalbėti apie tai, dar audrinti ir taip sudėtingą, nuo pandemijos pavargusią žmonių sveikatą, jau nekalbant apie poveikį ekonomikai vien nuo kalbų, nematau prasmės“, – kalbėjo S.Čaplinskas.

Virusologo neįtikino ir Vyriausybės argumentas, jog, pasiekus 240 reanimacijos lovų užimtumo ribą, karantinas apsaugotų sveikatos sistemą nuo kolapso.

„Karantinas, pasiekus tą ribą, tik duotų laiko, pristabdytų šią problemą, bet paskui vėl bus tas pats. Nes virusas – kaip cunamis, nesibaigs tol, kol jam nebebus kur cirkuliuoti taip gerai, taip komfortabiliai, kaip jis cirkuliuoja dabar populiacijoje žmonių, kurie turi nepakankamą imunitetą“, – įvertino S.Čaplinskas.

Profesorius sutinka ir su prezidento patarėjos išsakyta mintimi dėl omikron, tapusio „nenugalima jėga“. Anot S.Čaplinsko, nulis užsikrėtimo atvejų – neįmanomas scenarijus.

„Omikron plis kaip cunamis, jo nesustabdysi vien karantinu. Kitas klausimas, jog reikia visų žinomų priemonių, kad kuo mažiau žmonių užsikrėstų, kad nebūtų apgulties ligoninėms“, – teigė jis.

Vis dėlto, S.Čaplinskas pastebi, kad kol kas kaip cunamis augančio užsikrėtusiųjų skaičiaus ir žmonių, patenkančių į intensyvios terapijos skyrių, proporcija yra daug mažesnė nei ankstesnės bangos metu, kai plito kitos atmainos koronavirusas.

Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius, profesorius Juozas Augutis portalui lrytas.lt teigė manantis, kad karantinas, pasiekus 240 reanimacijos lovų užimtumo ribą, būtų tikslinga priemonė.

„Tokiu atveju tikrai reikėtų įvesti karantiną, nes tai jau pradėtų grėsti sveikatos sistemai tuo, kad nebebus galima padėti tokiam dideliam skaičiui ligonių. Tai, be abejo, būtų teisinga, jei tokia riba būtų pasiekta, bet kol kas neatrodo, kad artėtų prie šito skaičiaus“, – įvertino J.Augutis.

Profesoriaus teigimu, apie karantino įvedimą Vyriausybė turėtų pradėti svarstyti dar anksčiau nei jau užsipildžius 240 reanimacijos lovų.

„Jeigu pasirodys, kad Lietuvoje omikron elgiasi kitaip negu kitose šalyse, kad ja užsikrėtusių žmonių procentas, patenkantis į ligonines ir ypač į reanimaciją, yra didesnis negu kitose šalyse, tada tikrai reikės svarstyti tą klausimą – ir jau ne tik kai pasiekta 240. Mano manymu, jau reikėtų sunerimti, kai būtų priartėta bent prie 200 lovų ribos.

Nes karantinas nesuveikia momentaliai, tą pačią dieną, kai jis įvedamas – turi praeiti tam tikras laikas“, – pabrėžė jis.

„Jei, priartėjus prie 200 lovų ribos, naujų atvejų skaičius dar nebūtų pradėjęs leistis – banga būtų kilime, rekomenduočiau imtis drastiškesnių priemonių ir stabdyti daugiau veiklų – ar tai būtų karantinas, ar ne. Dabar kol kas tokio pavojaus kaip ir nematome“, – pridūrė J.Augutis.

Kol kas optimizmo dėl omikron įtakos sveikatos sistemai, anot jo, teikia kitų valstybių pavyzdžiai.

„Tikrai pakilsime, tikrai neišsiversime su tuo 90 ar 100 lovų, kuris yra dabar. Bet labai tikiuosi, kad neviršysime 200 lovų, o to optimizmo teikia kitų šalių patirtys“, – kalbėjo profesorius.

Tuo metu V.Zemlys-Balevičius taip pat teigė, kad pacientų skaičiaus ligoninėse šuolio šiuo metu nėra.

„Pas mus ta banga dar tik prasideda, tos lovos dabar nesipildo. Bet turime dar tik vieną savaitę to (atvejų – aut.past.) augimo. Pamatykime daugiau tų savaičių, tada matysime. Dabar turėjome staigų atvejų šuolį, bet staigaus šuolio ligoninėse nematome“, – pabrėžė mokslininkas.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 3947 nauji užsikrėtimai koronavirusu. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1054 COVID-19 sergantys pacientai – keliasdešimt mažiau nei prieš parą, 88 iš jų – reanimacijoje.