Pasiūlymo autoriai tvirtina, kad šiuo metu įstatymo projekte numatytos nuostatos, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų) iš esmės užkerta kelią įrašyti asmenvardžius originalia forma, t. y. lotyniško pagrindo rašmenimis su diakritiniais ženklais. Todėl jie siūlo jų atsisakyti.
Pasak Seimo narės R. Tamašunienės, teikiamas pasiūlymas ypač aktualus Lietuvos piliečiams, sudariusiems santuokas su kitos valstybės piliečiais bei užtikrinantis teisę ir galimybę užrašyti asmens tapatybės dokumentuose originalią pavardę.
„Vertinant Lietuvos piliečių, nuolat gyvenančių ES valstybėse, kurių kalbose yra diakritinių ženklų, Lietuvos tautinėms mažumoms priklausančių piliečių poreikius ir lūkesčius, šis teikiamas pasiūlymas išspręstų problemą, su kuria Lietuvos piliečiai kreipiasi į teismus. Manau, lietuviški vardai ir pavardės, kurie suteikiami lietuvių vaikams, gimusiems užsienyje, ar praradus Lietuvos pilietybę kitose Europos Sąjungos valstybėse taip pat turėtų būti užrašomi dokumentuose lietuviškais rašmenimis. Ir tokio standarto privalome siekti“,– sako Seimo narė R.Tamašunienė.
Pasiūlymą įregistravę Seimo nariai mini Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtą civilinę bylą, kurioje buvo sprendžiama dėl šalutinių (diakritinių) ženklų rašymo civilinės būklės aktų įrašuose. 2021 m. spalio 6 d. šis teismas priėmė nutartį civilinėje byloje, kurioje konstatavo, kad teisės normos analizė nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad bet koks diakritinis ženklas, kuris nėra naudojamas lietuvių kalbos abėcėlėje, pats savaime, automatiškai turi būti vertinamas kaip techniškai neįmanomas įrašyti ženklas.
Pasak parlamentarų, taip pat kasacinis teismas nusprendė, kad civilinės būklės aktus registruojančios institucijos atsisakymas sudaryti civilinės būklės akto įrašą be diakritinio ženklo, motyvuojant techninių galimybių nebuvimu, vertintina kaip asmens teises siaurinanti teisės norma.
„Remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo formuojama praktika kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad techninių galimybių nebuvimas nėra legitimus pagrindas pateisinti nacionalinėmis taisyklėmis sukeliamus laisvo asmenų judėjimo ribojimus“,– savo pasiūlyme atkreipia dėmesį Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai atstovaujantys Seimo nariai R. Tamašunienė, B. Petkevič ir Č. Olševski.
Taip pat siūloma, kad nelietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardai ir pavardės piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose būtų rašomi „lotyniško pagrindo rašmenimis“.
Siūloma asmenvardžiuose diakritinius ženklus naudoti nuo 2023 m. rugsėjo 1 d.
Seimo nariai R.Tamašunienė, B. Petkevič ir Č. Olševski mano, kad siūlomus pakeitimus dėl diakritinių ženklų nebus įmanoma įgyvendinti kartu su kitomis Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo nuostatomis, todėl jie siūlo nustatyti vėlesnį įsigaliojimo terminą.
Vėlesnis terminas, 2023 m. rugsėjo 1 d., siūlomas siekiant „užtikrinti vienodą asmens tapatybės nustatymą, įvertinus registrų bei sistemų pertvarkymo būtinybę“.
Jeigu Seimas pritartų, nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose, piliečiams, kurie kreipsis galės būti nurašomi arba perrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis ir su diakritiniais ženklais.
ELTA primena, kad sausio 11 d. Seimas po svarstymo pritarė Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projektui. Po svarstymo dokumentą palaikė 83 Seimo nariai, prieš buvo 29, susilaikė 7 parlamentarai.
Jo laukia dar viena – galutinė priėmimo stadija. Ji planuojama kitą savaitę, sausio 18 d.
Priėmus įstatymą, dokumentuose galėtų atsirasti W, X, Q raidės, tačiau nebūtų diakritinių ženklų.
Įstatymo projektu siekiama įtvirtinti, kad vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau būtų nustatytos išimtys, kai vardai ir pavardės galėtų būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis.
Projektas numato, kad ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardai ir pavardės asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų).
Tikimasi, kad įstatymo projektas padėtų spręsti mišrias santuokas sudariusiems žmonėms kylančias problemas dėl skirtingai įrašytų pavardžių dokumentuose.
