„Aš esu sukrėstas, ir negalvojau, kad savo gyvenime turėsiu pergyventi tai, ką aš pergyvenau sėdėdamas toje aikštėje. Tie protestuotojai, kurie šiandien sudrumstė visą tautos ramybę, turi progą ir teisę išreikšti savo jausmus, bet ne tokią dieną, kai susirinkome pagerbti tuos žmones, kurie savo gyvybe suteikė laisvę jiems patiems“, – portalui lrytas.lt sakė V.Adamkus.
Prezidentas prisipažino, kad šis Sausio 13-osios minėjimas bus tas, kurio jis niekada nepamirš.
„Negaliu patikėti, kad Lietuva po 30-ies metų neturi savyje politinės kultūros ir savigarbos, nepajėgia pagerbti tų, kuriems priklauso amžina mūsų visų pagarba. Nežinau net, kaip išreikšti savo jausmą ir rasti logišką pateisinimą žmonėms, kurie negali atskirti pagarbos savo tautai nuo savo asmeninių reikalų“, – kalbėjo buvęs šalies vadovas.
V.Adamkus teigė, kad renginį stebėti jam buvo sunku – vos jam pasibaigus, jis iš karto paliko Nepriklausomybės aikštę.
„Išsėdėjau iki paskutinės minutės, ir, pasibaigus iškilmėms, aš nuo scenos turbūt pats pirmasis atsikėliau ir išėjau. Buvau tiesiog pritrenktas. Nesitikėjau, kad savo gyvenime išgirsiu tai, ką išgirdau“, – sunkiai žodžius rinko prezidentas.
Prie Seimo ketvirtadienį po Sausio 13-osios minėjimo surengtas protestas prieš pandemijos politiką. Šalia Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos leidimą protestui turėjo Lietuvos šeimų sąjūdis, vadovaujamas Raimondo Grinevičiaus.
Ant scenos lipusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen buvo sutikta švilpimais ir riksmais. Renginio vedėjui ištarus jos vardą, minia kelias minutes garsiai švilpė ir įvairiais būdais reiškė savo nepasitenkinimą, skandavo Seimo vadovei įžeidžiančius epitetus, ragino ją eiti „lauk iš Seimo“.
Panašiai buvo pasitikta ir premjerė Ingrida Šimonytė. Minios reiškiamas nepasitenkinimas truko visos ministrės pirmininkės kalbos metu, jis buvo toks kurtinantis, kad jos žodžių taip pat nebuvo girdėti.
„Visais laikais kova už laisvę buvo savęs aukojimas dėl kitų, o ne pastanga užsidėti antpečius ar egoistinės naudos siekis. Ne aklas neigimas, ne noras maištauti ir kelti sumaištį, bet kova už tai, kas yra svarbu. Už ką esi pasiryžęs prisiimti atsakomybę ir atiduoti tai, kas tau brangiausia. Nes laisvė visada yra kūryba, ne destrukcija. Ir tai, kad jūs šiandien galite man švilpti, irgi yra tos iškovotos laisvės dalis“, – nuo scenos kalbėjo premjerė I.Šimonytė.