„Klausiau ir meldžiausi: Viešpatie, pasigailėk, nes nežino, ką daro“, – ketvirtadienį po Nepriklausomybės aikštėje vykusio minėjimo BNS sakė dvasininkas.
Lietuvos šeimų sąjūdžio ir kitų politinių veikėjų keli šimtai pakviestų protestuotojų švilpė, rėkė, mušė būgnus aikštėje vykstant iškilmingam Laisvės gynėjų dienos minėjimui ir Laisvės premijos įteikimo ceremonijai.
Taip elgtasi ne tik kalbant premjerei Ingridai Šimonytei, Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen, Seimo Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininkei Paulei Kuzmickienei, bet ir Laisvės premijos laureatei, vienai iš „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ bendradarbių vienuolei Bernadetai Mališkaitei.
„Suprantu, kad žmonės gali būti nepatenkinti kai kuriais ar Seimo, ar Vyriausybės sprendimais, bet tokią dieną, Lietuvos laisvės dieną,... Man trūksta žodžių“, – sakė S. Tamkevičius.
Jis drauge su B. Mališkaite Laisvės premiją atsiėmė vietoj atvykti negalėjusio „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ 1983–1989 metų vyriausiojo redaktoriaus, Telšių vyskupo emerito Jono Borutos.
„Gyvename laisvoje šalyje, žmonės gali būti kuo nors nepatenkinti, gali būti protestuoti, bet tik ne šiandien, ne šita proga“, – BNS sakė S. Tamkevičius.
Lietuvos šeimų sąjūdžio vadovas Raimondas Grinevičius teigė, kad žmonės ketvirtadienį į Nepriklausomybės aikštę atvyko išreikšti protestą „prieš privalomą testavimą darbuotojų lėšomis, galimybių pasą“, taip pat protestuotojai reikalauja atstatydinti Vyriausybę.
Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje. Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.
