Viešoje Seimo elektroninių dokumentų bazėje netrukus turėtų atsirasti neįprastas įrašas: 2018 metų Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymoje paskelbta informacija apie buvusį parlamentarą, ministrą ir Seimo kontrolierių R.Šukį neatitinka tikrovės.
Paskelbti tokią informaciją per dvi savaites Seimą antradienį įpareigojo Vilniaus miesto apylinkės teismas.
„Tai bus ne tik pirmas paneigimas. Tai, ko gero, buvo ir pirmas kartas, kai Seimo duomenų bazėje atsidūrė tikrovės neatitinkantis dokumentas“, – teigė beveik ketverius metus nuo viešai paskleistų ir jį žeidžiančių teiginių teismuose gynęsis 55 metų R.Šukys.
Apsuko tris ratus
Vilniaus miesto apylinkės teismas jo ieškinį nagrinėjo trečią kartą. Pirmą kartą R.Šukiui palankų sprendimą šis teismas buvo priėmęs dar 2019 metais. Tuomet paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją teismas įpareigojo VSD, kurio pažymoje ir buvo išdėstyti niekuo nepagrįsti faktai.
VSD šią pažymą buvo pateikęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK), atlikusiam parlamentinį tyrimą dėl galimai neteisėto poveikio politiniams procesams. 2018 metų birželio 1-ąją išslaptinta pažyma buvo įkelta į Seimo elektroninių dokumentų sistemą ir tapo viešu skaitiniu.
VSD tokį teismo sprendimą apskundė Vilniaus apygardos teismui (VAT), jis bylą grąžino iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Po to ieškinys apsuko dar vieną ratą ir į apylinkės teismą grįžo jau trečią kartą.
Kaltas žinių skleidėjas
Gali būti, kad teismai dar kartą aiškinsis, ar Seimo paviešinta pažyma pažeidė R.Šukio garbę ir orumą.
Privačios advokatų kontoros teisininkus samdantis Seimas turi teisę šį sprendimą dar kartą skųsti VAT.
Seimas į šią bylą buvo įtrauktas ne nuo pat pradžių – R.Šukys buvo pareiškęs ieškinį VSD.
Tik vėliau teismai pripažino, kad, NSGK priėmus sprendimą paviešinti ne tik savo išvadą, kurioje apie R.Šukį nėra net užsiminta, bet ir VSD pažymą, komitetas prisiėmė atsakomybę už šių duomenų patikimumą.
Apie tai praėjusių metų vasarį buvo pasisakęs ir Aukščiausiasis teismas (AT), nagrinėdamas toje pačioje pažymoje minimo Konkurencijos tarybos nario Elono Šato skundą.
AT pažymėjo, kad VSD pažymos įkėlimas į teisės aktų informacinę sistemą laikomas informacijos paskleidimu, o tai padarė Seimo kanceliarija.
Būtent tokiu AT išaiškinimu ir vadovavosi R.Šukio ieškinį patenkinęs Vilniaus miesto apylinkės teismas.
Viešai paskelbta VSD pažyma buvo pavadinta „Dėl informacijos teikimo“, todėl teismas įvertino, kad tai atitinka žinios, o ne nuomonės kategoriją.
„Žvalgybos įstatyme nėra įtvirtinta galimybė teikti nuomonę“, – pažymėjo teisėjai.
Kova nebuvo savanaudiška
„Po AT nutarties įgavau daugiau pasitikėjimo ir vilties, kad apylinkės teismo sprendimas šioje byloje padės tašką“, – sakė šiuo metu Užimtumo tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamentui vadovaujantis R.Šukys.
– Apylinkės teismo sprendimas dar negalutinis. Kaip manote, ar Seimas ir VSD jį dar kartą skųs aukštesnės instancijos teismui? – „Lietuvos rytas“ paklausė R.Šukio.
– Dabar viskas priklausys nuo to, ar VSD ir Seimo kanceliarija norės ir sugebės pripažinti, kad tuomet buvo pasielgta neteisėtai, kad buvo pažeistos mano asmeninės neturtinės teisės. Jie turės apsispręsti, ar dar turi argumentų ir tikslų šį sprendimą skųsti.
Noriu atkreipti dėmesį, kad jokių finansinių reikalavimų valstybei aš neturėjau. Man priteistos bylinėjimosi išlaidos, 200 eurų, – tai mokestis, kurį sumokėjau teismui pateikdamas apeliacinį skundą ir patį pirmąjį ieškinį.
– Neprašėte atlyginti advokatų išlaidų?
– Ne, neprašiau. Tai mano principas. Nenoriu, kad pasibaigus bylai pagrindinis akcentas būtų mano išlaidos advokatui.
Man tai nebuvo reikšmingiausias dalykas.
Man buvo svarbu išsireikalauti, kad tikrovės neatitinkančios žinios būtų paneigtos, o paneigimas atsidurtų ten, kur ir buvo paskelbta informacija, kurią teismas pripažino neatitinkančia tikrovės ir žeminančia mano garbę ir orumą.
– Paneigimas turi būti paskelbtas Seimo elektroninių dokumentų sistemoje. Gal žinote, ar Seimui duomenų bazėje kada nors yra tekę skelbti paneigimus?
– Turbūt pirmą kartą Seimo informacinėje sistemoje buvo skelbiama ir VSD pažyma, kurioje remiamasi įvairiais operatyviniais duomenimis ir nuomonėmis, kaip įrodinėjo VSD ir Seimo atstovai. Visa tai, kas joje parašyta, buvo bandoma pateikti kaip vertinimus, nuomonę, kritiką viešajam asmeniui.
Teismuose buvo išdėstyta daug įvairiausių argumentų, tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad anksčiau tokie dokumentai būdavo vertinami ir nagrinėjami įvairiose Seimo komisijose, bet viešai nebūdavo skelbiami.
Šie dokumentai būdavo įslaptinti, nes juose išdėstyta informacija ne visada būna patikrinta ar tokia objektyvi, kad ją būtų galima užtikrintai skelbti.
Kiek man teko dirbti Seime ir dalyvauti įvairiose tyrimo komisijose, su tokiais dokumentais būdavo elgiamasi atsakingai.
Tyrimų tikslas nebūdavo sukelti kuo daugiau aistrų visuomenėje ir skubėti pateikti vertinimus, kuriuos esą pagrindžia tokie dokumentai.
Tikslas būdavo pirmiausia priimti objektyvias išvadas ir jų pagrindu siekti keisti teisės aktus, kad neigiami reiškiniai, jeigu tokie būdavo įžvelgiami, nepasikartotų arba būtų pašalintos jų pasekmės.
– Kodėl, jūsų nuomone, tąkart buvo pasielgta kitaip ir žvalgybos metu surinkta informacija buvo paviešinta?
– Mano atmintyje tai tikrai pirmas kartas, kai buvo paviešinta net ne viena, o kelios VSD pažymos. NSGK išvados turėjo 33 priedus – pažymas apie LEO LT, kitus valstybės gyvenimo klausimus.
Tiesa, ne visos jos buvo išslaptintos. Tačiau pažyma, dėl kurios kreipiausi į teismą, buvo išslaptinta šimtu procentų – nepatikrinti, tikrovės neatitinkantys duomenys su nepagrįstais teiginiais ir išvadomis buvo pateikti visuomenei.
Pažyma buvo paskelbta net nežinant jose minimų asmenų pozicijos, jų neapklausus tyrimo metu. To anksčiau niekada nebūdavo.
– Anksčiau to nebūdavo, gal nebebus ir ateityje? Gal šis teismo sprendimas taps pamoka valstybės institucijoms?
– Esu įsitikinęs, kad tai tikrai bus pamoka. Net ir atliekant šį parlamentinį tyrimą ne visos institucijos sutiko išslaptinti NSGK jų pateiktą medžiagą.
Kiek žinau, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atsisakė išslaptinti jų pateiktą informaciją.
Kaip savo nutartyje konstatavo teismų praktiką formuojantis AT, Seimas neturėjo pareigos skelbti šito dokumento, o jį paskelbdamas prisiėmė visą atsakomybę už šių duomenų tikrumą.
Bet kuriuo atveju šių duomenų autorius ir pateikėjas, atsakingas už jų tikrumą, yra VSD – institucija, kuria pasitiki visuomenė, ir norėtųsi, kad ateityje to pasitikėjimo būtų daugiau.
Šiuo atveju aš tuo nesidžiaugiu – tiek VSD, tiek Seimo, tiek visos valstybės autoritetas kenčia. Norėtųsi, kad ateityje to daugiau nebūtų.
Mano kova tikrai nebuvo savanaudiška. Kita vertus, aš laikausi pozicijos, kad žmogaus teisės, ypač garbė ir orumas, yra pamatinė vertybė ir kiekvienam asmeniui, taip pat ir man, labai svarbi.
VSD supainiojo ir partijas, ir datas
Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino, kad VSD pažymoje paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai: „Seimas nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo teiginiuose paskleisti duomenys apie R.Šukį atitinka tikrovę, to nepateikė ir VSD.“
Teismai jau ne kartą patvirtino, kad VSD ataskaitoje privelta ir nemažai faktinių klaidų.
Pranešti apie neteisėtus verslininkų ir politikų ryšius Seimo komitetui skubėję VSD pareigūnai supainiojo ir partijas, ir datas. Pažymoje minimas LLS (Lietuvos liberalų sąjūdis), kuriam R.Šukys niekada nepriklausė.
Be to, VSD pažymoje tvirtinama, kad 2009 metais koncerno „MG Baltic“ valdybos narys R.Raulynaitis rengdavo Kauno klinikų vadovo J.Pundziaus susitikimus su tuomečiu sveikatos apsaugos ministru R.Šukiu.
Tačiau R.Šukys sveikatos apsaugos ministru tapo tik 2010-aisiais, praėjus metams po dokumente minimų susitikimų.
