Kaip šį Lietuvai baisų istorijos puslapį pamena pats M.Gorbačiovas? Tą savo juostoje „Gorbačiovas. Rojus“ atskleidė dokumentinių filmų režisierius Vitalijus Manskis.
Prieš 31 metus žuvusių Vido Maciulevičiaus, Algimanto Petro Kavoliuko, Virginijaus Druskio ir Apolinaro Juozo Povilaičio artimieji siekia, kad M.Gorbačiovas, kaip aukščiausias pareigas užėmęs SSRS asmuo, sulauktų atsakomybės už Sausio 13-osios žudynes.
Dabar 90-metis buvęs pirmasis ir vienintelis SSRS prezidentas, paliegęs ir vienišas dienas leidžiantis valstybės jam skirtame name Pamaskvėje, V.Maiskio dokumentikoje „Gorbačiovas. Rojus“ užfiksuotas garbaus amžiaus M.Gorbačiovas išdėstė savo versiją apie SSRS griūtį ir kruviną 1991-ųjų naktį Vilniuje.
„Negalėjau sau leisti tokios formulės, kad Sovietų Sąjunga, mūsų šalis, taptų demokratijos auka. Aš kovojau dideliame mūšyje, kaip sakoma, iki paskutinio dėl to, kad Sąjunga išliktų. Tai buvo mano pozicija“, – sakė M.Gorbačiovas.
– Lietuviai, latviai, estai iš esmės myli jus, kad jūsų dėka jie gavo savo laisvę, – filnme „Gorbačiovas. Rojus“ kalba V.Maiskis.
– Nenoriu atimti iš jų teisės mylėti.
– Michailai Sergejevičiau, jūs kažkaip gudriai atsakinėjate.
– Aš tau atsakiau labai sąžiningai.
– Ne.
– Sažiningai.
– Bet juk tai vienas kitam prieštaraujantys dalykai: arba jūs už SSRS išsaugojimą, arba jūs duodate pabaltijiečiams teisę jus mylėti už tai, kad sugriovėte Sąjungą.
– Tai tu taip parašysi. Rašyk. O aš lieku prie to, ką pasakiau.
– Bet tai negarbinga.
– Kaip negarbinga, jobt...? (nusišypso kiek sutrikęs). Jau iki keiksmažodžių priėjom.
– Bet tiesiog: arba jūs už tai, kad pabaltijiečiai gautų laisvę, arba jūs už SSRS išsaugojimą. Kaip taip?
– Ne. Kai kas sako, kad reikėjo juos šaudyti. Bet jeigu taip pasakyti – šaudyti ir vienu atveju, ir kitu šaudyti. Ne. Tai ne būdas. Todėl aš manau, kad pasielgiau teisingai.
– Bet juk Vilniuje šaudė. Sovietų armija šaudė, ar ne?
– Painus reikalas. Jie bando ant manęs suversti, kad mane į teismą paduoti.
– Bijote teismo? Jūs gi drąsus žmogus.
– O tau, ką, labai patinka, kad po teismus tampytų? Kažkas sugalvojo, o aš nenoriu atsakyti už tai, ką kažkas sugalvojo. Kad jo planas būtų įgyvendintas. Ne.
---
Lietuvoje iškeltoje Sausio 13-osios byloje M.Gorbačiovo nėra tarp teisiamųjų: jį mėginta apklausti liudytoju, tačiau nesėkmingai.
Žuvusiųjų artimieji teigia teismui pateikę įrodymus, pagrindžiančius, kad tuometis SSRS prezidentas M. Gorbačiovas 1991 m. sausio 11–13 d. būdamas vyriausiuoju SSRS ginkluotųjų pajėgų vadu turėjo kariuomenės kontrolę, tačiau nesiėmė priemonių užkirsti kelią agresijai, tai yra nesustabdė tarptautinio nusikaltimo vykdymo.
„Labai svarbu, kad asmenys, atsakingi už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, sulauktų atsakomybės“, – sakė ieškinį parengęs advokatas Mindaugas Gedeikis.
1991-aisiais žuvusio A.J.Povilaičio sūnus Robertas Povilaitis sakė: „Labai apgailestauju, kad Generalinės prokuratūros prokurorams pritrūko drąsos iškelti tuometinio SSRS prezidento baudžiamosios atsakomybės klausimą. Suprantantiems, kokia buvo Sovietų Sąjungos hierarchinė struktūra, yra aišku, kad dvi paras trukę SSRS Gynybos ministerijai, Vidaus reikalų ministerijai ir Valstybės saugumo komitetui pavaldžių karinių pajėgų veiksmai nebūtų įmanomi nederinant jų su M.Gorbačiovu“, – sakė R.Povilaitis.
Jis pabrėžė, kad tuo metu M.Gorbačiovas buvo ir Sovietų Sąjungos prezidentu, ir vyriausiuoju karinių pajėgų vadu, ir Sovietų Sąjungos Komunistų partijos Centro komiteto generaliniu sekretoriumi.
„Besibaigiantis baudžiamasis procesas, kuriame jau yra nuteisti dalis žudynių organizatorių ir vykdytojų, yra labai svarbus, tačiau neįvertinus aukščiausio lygio vado atsakomybės, teisingumas yra ne pilnas“, – tvirtino R.Povilaitis.
Vilniaus apylinkės teismo atstovas spaudai Aurimas Žukauskas BNS patvirtino, kad ieškinys gautas, tačiau kol kas nagrinėjimo data nepaskirta.
„Nagrinėjimo data dar nėra paskirta, byla rezonansinė, manau, kad dar šiek tiek užtruks“, – sakė jis.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 d. paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
Dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų Sausio 13-osios byloje nuteisti 67 buvusių sovietų karių ir karininkų. Tarp jų yra ir dabar jau miręs buvęs sovietų gynybos ministras Dmitrijus Jazovas.
Dauguma kaltinamųjų šioje byloje nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti.
